Sveiki,
Artėjant
dar vienam Kino pavasario sezonui, nusprendžiau jau pamažu ruoštis ir šį bei tą
pasižiūrėti iš archyvinio rezervo, ko dar nebuvau matęs iš ankstesniųjų sezonų.
Ir šįkart apie turkų režisieriaus Emin Alper filmas „Įtūžis“ (turk. Frenzy)
(2015), kuris buvo įvertintas įvairiuose tarptautiniuose kino festivaliuose. Filme
pasakojama apie vyruką, kuris kalėjime praleido 15 metų ir su išlygomis tarnauti
policijai yra paleidžiamas keleriais metais anksčiau.
Pagrindinis
veikėjas Hadiras po daugybės metų pasimato su broliu Ahmedu, kuris nelabai
linkęs į kontaktą su broliu iš kalėjimo. Šalyje siautėja teroristai, o Hadiras
mokosi šiukšlių konteineriuose atpažinti sprogmenis. Galiausiai viskas intensyvėja
ir taip tirštėja, kad filmas praranda aiškią racionalią struktūrą ir sukelia haliucinacinį
efektą, dėl ko ima sunku nustatyti vaizduotės, teroro grėsmės sąmokslo teoriją
ir tikrąjį Hadiro gyvenimo peripetijas.
Iš
vienos pusės filmas atmosferiškai „turkiškas“. Tai, ką tenka Kino pavasaryje
matyti iš turkų kino, jis galėtų atitikti gana turkų gerojo kino tendencijas:
ryški socialinė beprotystė, vyriško pasaulio fasadas, ryškių konfliktinių
gyvenimiškų ir politinių išryškinimas. „Įtūžis“ kiek neapibrėžtas filmas, kuris
fokusuoja žmogaus vidinį nerimą ir nepasitikėjimą su teroristiniais šalyje
esančiais išpuoliais. Visuomenė įbauginta, ji palaikoma baimės nuotaikomis,
todėl ir paties filmo siužetas išdrikęs, nėra žiūrovui patogiai „suveržtas“,
kaip, pavyzdžiui, būna rumunų Naujosios bangos filmai. Režisierius akivaizdžiai
pasiduoda iš pradžių realistiniam ir įtaigiam šeimos brolių tragedijai, kuri
išauga į grėsmingą visuomenės būsenų psichodelinę beprotybę su kriminaliniais
šiurpiais aktais...
Gal
pasakysiu, kad pirmoji filmo pusė kiek labiau patiko, o antroji, kai
akivaizdžiai filmas ima skilinėti į versijas ir perspektyvas, kiek panašėjo į
beprotybę, kuri šiek tiek prailgo. Bet kokiu atveju, filmas sodrus, egzistencialistiškai
niūrus ir tamsus, tačiau, matyt, būtent Turkijoje, po švytinčiais turistiniais
katalogais persišviečia atokesnių kvartalų vietinių gyventojų realybė, apie
kurią dažniausiai nutylima. Filmas įtaigus, stiprus ir paveikus, skirtas
europietiškojo kino žiūrovui, tačiau visumoje, bent man, filmui pristigo
konkretumo siužetiniuose vingiuose.
Mano
įvertinimas: 8/10
IMDb:7.3
Jūsų
Maištinga Siela
