Knyga: Sal Rachele "Laiko paslaptis"

 

Sal Rachele. „Laiko paslaptis“ – Kaunas: Mijalba, 2024. – p. 336.

 

„Jei norite valdyti laiką, turite mokytis būti pasaulyje, bet nepriklausyti nuo jo. Tikėjimą, kad mus valdo laikas, turi pakeisti suvokimas, kad laikas yra viso labo priemonė, kuri leidžia patirti žemesniuosius planus. Kai įvaldysite meną būti linijiniame laike, atsisakysite tikėjimo pasaulio iliuzijomis. Tada liausitės vergauti linijiniam laikui; daugiau nesilankstysite šiam dievui. Džiaugsmingai mokykitės planuoti ir dėlioti prioritetus, suvokdami, kad visa tai yra tik žaidimas. Jūs išmoksite valdyti laiką, net žinodami, kad kylate už laiko ribų (p. 302-303).“

 

Sveiki, mieli skaitytojai,

 

Šiemet įdomūs knygų skaitymo metai, nes ir vėl niekas nevyksta taip, kaip susiplanuoji. Metų pirmojoje pusėje su malonumu perskaičiau amerikiečių dvasinio mokytojo Sal Rachele knygą Sielos integracija (Mijalba, 2023) ir visai netikėtai sužinojau, kad Sal Rachele atvyksta į Lietuvą ir į kitas Baltijos šalis, kad apmokytų norinčius suvokti ir gydyti laike naujuosius mokinius. Būta ir intensyvių seminarų, deja, juose nedalyvavau, nes mano vasara ir darbai jau buvo suplanuoti seniai, tačiau žinau, kad buvo pulkelis lietuvių, kurie tikrai susitiko su autoriumi ir dalyvavo jo mokymuose (tą liudija leidyklos Mijalbos socialinių tinklų įrašai). Visgi neplanavau taip greitai imti ir perskaityti antrąją autoriaus knygą pavadinimu Laiko paslaptis (angl. The Mystery of Time), kurią į lietuvių kalbą išvertė Živilė Šileikaitė, bet nutiko taip, kad nė pats pernelyg negalvodamas nuėjau į knygyną ir knygą nusipirkau: žinojau, kad šiuo metu turiu ją įsigyti ir skaityti.

 

Kuo skiriasi Sielos integracija nuo Laiko paslaptis knygos? Nesudėtinga atsakyti, kad Sielos integracija parašyta paties autoriaus kanalizuojant su aukštesniojo daugiadimensinėmis būtybėmis kūrinys, tačiau jis išleistas senai, o Laiko paslaptis jau gerokai pačiam autoriui pasikeitus, tad ir naujausioje knygoje pristatomos technikos labiau nukreiptos į išorinius laiko ir tikrovės pokyčius, kurie dar labiau atitiktų New Age (Naujosios eros; Naujasis laikas) koncepciją. Knyga tokia, kad ją perskaičiau prieš kelias savaites, bet jau daugelis dalykų ėmė ir išblėso, daug reiktų iš naujo atsiversti, o galgi iš naujo skaityti ir permąstyti. Prisibraukiau daug įdomių minčių keliančių vietų, tad kai kuriomis autoriaus idėjomis pasidalysiu.

 

Tikriausiai jau nuo senų senovės žmonėms kildavo klausimas, ar žmogus turi laisvą valią ar gali keisti savo likimą. Sal Rachele pristato mokslu ir ezoterika paremtus linijinio ir ne lijininio laiko modelius, kurie iš esmės leidžia suprasti, kaip veikia Visata ir laikas žemesniuose tankiuose ir tikrovėse ir aukštesniuose, kur laikas visiškai kitoks. Knygos paskirtis yra ne tik pristatyti šiuos modelius, bet ir pasiūlyti instrumentus, kaip įvaldyti laiko tikrovės valdymo variantus ir perspektyvas, kurios yra tikėtinos, tačiau žmogus vis laikosi vienos dominuojančios laiko linijos. Labiausiai mane sudomino toji teorija, kuri teigė, kad iš esmės viskas Visatoje jau įvyko, t. y. visa praeitis ir dabartis hologramine išraiška iš vienos ir tos pačios Visatos dalelės, kuri išskleidė visas struktūras, planetas, tankius, pasaulius, civilizacijas, gyvybę ir ją iškart numarino, tad iš esmės esame tik iš vienos sėklelės, dalelės besirutuliojančios patirčių perspektyvos. Tai labai įdomu, nes apie Visatos hologromas 1991-1992 metais rašė Michael Talbot knygoje Holograminė visata (Luceo, 2020).

 

„Žvelgiant iš aukščiausios perspektyvos, jums nereikia susisiekti su Aukštesniąja Savastimi, nes jūs jau esate Aukštesnioji Savastis. Jums reikia tik liautis tapatintis su mažąja savastimi, liautis tikėti, kad nesate tai, kas iš tikrųjų esate (p. 94).“ Skambėtų ši idėja lyg ir labai banaliai, pernelyg aptakiai, tačiau vienoje meditacijoje asmeniškai pajutau, kad tai fokusas, ir iš tikrųjų visa aukštesnioji vedančioji jėga iš esmės yra tikrasis aš, kuris yra gerokai atitokęs nuo įprastojo ego. Guodžia tai: „Žinojimas, kad viskas yra tobulai sutvarkyta, išlaisvina savastį ir leidžia jai tiesiog mėgautis gyvenimo didybe bei įvairove. Jeigu viskas yra Dievas, vadinasi, viskas šventa ir gražu, net jei atrodo kitaip. Gebėjimas įžvelgti tobulumą kančioje labiau prisideda prie kančios užbaigimo nei bet kas kita. Tada ego nustoja stengtis aiškinti Dievui, kaip valdyti visatą. Išnyksta pasipriešinimas tam, kas yra. Tokia yra tikroji atsidavimo reikšmė (p. 103).“

 

Nemažai kam atrodo, kad šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir pasaulyje tyčia yra didinama politinė ir karinė įtampa, tyčia artinama Trečiojo pasaulinio karo tendencija, atrodo, kad prie to pluša žiniasklaida, politika, mokesčių mokėtojai, o tie, kurie stačiai sako, kad specialiai kuriama karo atmosfera, yra pateikiami kaip paskutiniai idiotai. Aišku, jeigu tai žiūrėsime iš gana plokščios ekonominės ir socialinės šių dienų perspektyvos, tačiau aukštesnėje perspektyvoje, anot autoriaus, galioja visiškai kitokie dėsniai. Kaip žinia, sielos dažnai pasirenka patirti kančią dėl to, kad įdomu tą patirti, patirti agoniją, žudymą, auką ir smurtautoją, o žmogiškasis ego to nepriima, kad gali būti ne įprastu protu ir akademiniais dalykais suvokiama ir veikiama tikrovė. Skirmanto Malinausko, neseniai sukūrusio YouTube kanale prieš dvasinius judėjimus vaizdo klipą, sakyčiau, absoliučiai atitiktų plokščiojo ego pavyzdį, to nesusivokėlio poziciją, bet ir Skirmantas Malinauskas atlieka tam tikrą savo funkciją. „Būtų puiku, jeigu, pavyzdžiui, rusai ir žydai burtųsi į grupes ir siųstų gydančią energiją visiems, kurie žuvo per holokaustą. Dar geriau būtų, jeigu grupės siųstų gydymą naciams ir bolševikams bei visiems kitiems, kurie palaiko karą, pavyzdžiui, parduoda ginklus abiem konfliktuojančioms pusėms. Jeigu ganėtinai daug žmonių siųs meilę (į praeitį ir dabartį) iliuminatams ir kitoms grupėms, siekiančioms valdyti žmones, pradės vykti realūs pokyčiai ( p. 227-228).“

 

Taigi pagal Sal Rachela viskas, ką mes mąstome, teigiame, jaučiame yra energija, o ji gali paveikti aplinką, tad kurdami sąmoningai tą tikrovę, kokios išties norime, galime daryti poveikį tikrovės variantams ir vietoj tos laiko linijos, kuriame visgi įvyksta Trečiasis pasaulinis karas, gyventi tame, kuriame viskas išsisprendžia derybomis. Tai labai aktualu mūsų tikrovėje, kurioje matome tą sukurtą politinį teatrą, kuriame tam tikros jėgos (sakyčiau, nebūtinai rusiškos) trokšta karo ir chaoso. Tačiau ar svarbu, kas ir prieš ką, kai kiekvienas iš esmės gali energetiškai susivokdami, kas darosi, ir ne kovodami už tariamą teisingą pusę, pasiųsti energiją, mintis, vizualizuotus scenarijus abiem pusėm apie taiką, meilę, susitaikymą. Taigi didžiulės energijos sanklodos iš esmės keičia scenarijų ir įvyksta kitos laiko linijos perėjimas į dominuojančią laiko liniją. Dabar įsivaizduokite, kad iš esmės tai vyksta kiekvieną sekundę tiek visuotinai, tiek jūsų asmeniniame ir individualiame gyvenime, o ten, kur kreipiate mintis, pastangas, kuriate arba naikinate, taip ir klostosi dominuojančioji jūsų istorinė laiko tėkmė iš daugybės erdvėje egzistuojančių laiko variantų. Skamba kaip fantastinis filmas, tačiau būtent prie šių teorijų priartėja ir šiuolaikinių fizikų teorijos, apie kurias tiek mažai domimės ir žinome.

Sal Rachele

 

Kodėl sunku visu tuo patikėti? „Ego yra nepajėgus suvokti kūrinijos paradoksą. Iš tikrųjų Dievas yra ego sistemoje, nes Dievas yra visur. Klaidingas yra ego įsitikinimas, kad jis atskira savastis. Jokia atskira savastis neegzistuoja. Egzistuoja tik Dievas, kuris unikaliais būdais išreiškia save per kiekvieno žmogaus sielą (p. 213).“ Vadinasi, kalbėti apie mirtinas nuodėmes, apie tai, kad žmogus turi laisvą valią ir lemtį, kad gali suvokti ir elgtis pagal taisykles iš esmės lieka tik teorija, nes iš esmės viskas jau yra pagal Dievo programą, bet toji programa kaip švediškas stalas: gali pasirinkti, kaip nori viską matyti ir patirti, o tai leidžia Naujojo amžiaus ateinantis ir jau pamažu įsigalintis savęs ir Visatos kitoks suvokimo modelis. „Jau netrukus tai pasikeis, ir mums bus vis sunkiau ignoruoti didžiulius pokyčius. Viena sričių, kurioje vyks milžiniški pokyčiai, yra Žemės ekonominė sistema. Turbūt žinote, kad dabartinė ekonominė sistema beveik visiškai prieštarauja aukštesniesiems dvasiniams principams. Paimkite bet kurią dvasinę idėją apie ekonomiką, apsukite ją 180 laipsnių kampu ir veikiausiai gausite kažką, kas atitinka dabar egzistuojantį ekonominį modelį. Aukštesniuose planuose viešpatauja begalinė gausa, besąlygiška meilė, laisva energija ir atjauta visoms gyvybės formoms. Pagrindiniai Žemės ekonominės sistemos elementai yra stygius, pelnas, mokesčiai, kontrolė, manipuliavimas ir priklausomybė nuo vis didėjančių natūralių išteklių vartojimo. Tai yra tiesioginis ego valdymo rezultatas (p. 216).“

 

Autorius šioje knygoje pateikia metodus, kaip galima gydyti ir keisti laiko istorinę tėkmę, tačiau man jie skaitant bent jau pirmą sykį nebuvo iki galo aiškūs. Susidarė retsykiais toks įspūdis, kad knyga tėra tik „jaukas“, o iš tikrųjų tinkamai suvokti ir taikyti šį metodą reikia tikslingai užsirašyti į seminarus ir būti apmokamam, gauti sertifikatą. Kitaip sakant, atrodo, kad knyga tėra tik primas etapas į suvokimą, nors ir joje jau pateikiami tam tikri būdai, pavyzdžiui, vienas iš jų: „Galite paprašyti, kad jūsų Aukštesnioji Savastis pašalintų alkoholizmo įspaudus iš jūsų protėvio. Vizualizuokite savo protėvį (nesirūpinkite dėl detalių tikslumo). Matykite jį kupiną Dievo meilės, auksinės, spindinčios Dievo šviesos. Įsivaizduokite, kaip pakeliate jį į dangų ir visiškai jam atleidžiate. Paprašykite, kad visi gentiniai saitai su ydinga DNR būtų tučtuojau nutraukti ir kad būtų palikti tik tie, kurie neša sveikatą ir gyvybingumą. Pasitikėkite, kad jūsų Aukštesnioji Savastis ir dvasiniai vedliai žino, kaip pakeisti DNR ir pašalinti netrokštamas gijas ar genetinius kodus (p. 240).“ Tokių meditacinio pobūdžio vizualizacijų galima aptikti ir daugiau, netgi seniau išleistoje knygoje Sielos integracija. Visgi man iki galo neaišku, kaip tokiai vizualizacijai pasiruošti, koks turėtų būti intensyvumas, ką turėčiau patirti, jausti, perkrauti. Štai kitas ezoterikas ir mokslininkas Dr. Joe Dispenza savo knygoje Atsisakykite įpročio būti savimi teigia, kad iš tikrųjų suveiktų pokytį nešantys vizualiniai dalykai, iš tikrųjų reikia intensyviai pajusti, kaip net per kūną perbėga šiurpas, nauja energija neuronais, kurie restartuojasi ir persikrauna kūnas naujai tikrovei.

 

Visgi knyga Laiko paslaptis kaip viena iš daugelio panašių knygų nieko nepaneigia, o tik papildo įdomią ir paslaptingą mūsų būtį, kuri nėra vien įprastas gyvenimas rutinoje, žmogus negyvena vien tam, kad daugintųsi, pastatytų namą ir padarytų karjerą. Priešingai – mūsų gyvenimus veikia susitarimai, laiko perspektyvos ir istorijų variantai, per kurias mes šokinėjame nieko nesuvokdami, o knyga Laiko paslaptis kai kam gali tapti puikiu žingsneliu suvokti ir priimti kitokį tikrovės suvokimo ir savęs modelį, išsivaduoti iš įprastų įsitikinimų, kurie mus padaro dažnai primityviais darbiniais ir iš inercijos nesąmoningais kovojančiais ir dirbančiais arkliais. „Atrodo, kad kai kurioms sieloms reikia pasiekti „dugną“ ir visišką neviltį, kad galėtų dramatiškai pasikeisti. Taip yra dėl ego pasipriešinimo. Ego yra įpratęs jaustis bejėgis ir nuolat sužadina šį jausmą, kai stengiatės paveikti dominuojančią laiko juostą. Iš tikrųjų jūs niekada nesate bejėgiai. Tai neįmanoma. Tiesiog jūsų tikėjimas bejėgiškumu yra labai stiprus ir blokuoja jūsų pastangas aktyvuoti trokštamą laiko juostą (p. 274).“

 

„Jeigu šios žinios padeda plėsti savo suvokimą ir suprasti, kad esate narve, kurio durys į laisvę visada yra atidarytos, vadinasi, buvo verta stengtis. Atėjo laikas išeiti pro duris į tiesą ir išskleisti sparnus (p. 326).“

 

Maištinga Siela

Knyga: Sal Rachele "Sielos integracija"

 Sal Rachele. „Sielos integracija“ – Kaunas: Mijalba, 2023. – p. 376.

„Per pastaruosius 20-30 metų tūkstančiai žmonių paskelbė, kad tapo kanalais, per kuriuos būtybės iš aukštesniųjų dimensijų perduoda informaciją. Dabar, kai jau turite bazinių žinių apie tai, kaip sielos iš kitų pasaulių gali ateiti į žmogaus kūną, pasigilinkime į čeneling[ą] <...>“ (p. 194).

Sveiki, skaitytojai,

Kaskart džiaugiuosi, kad užtenka valios atidėti skaityti grožinę ir kitokią literatūrą ir skirti laiko bent kartą per metus kokiai nors dvasinių patirčių ir mokymų knygai. Šįkart į rankas atsitiktinai (ar gali būti kitaip?) papuolė amerikiečių autoriaus Sal Rachele (Salas Rakelis) knyga Sielos integracija (angl. Soul Integration). Knygą į lietuvių kalbą išvertė Živilė Šileikaitė, o išleido leidykla Mijalba.

Autorius pristatomas maždaug taip: Salas Rachele yra autorius, gydytojas, konsultantas, terapeutas, muzikantas ir vizionierius, turintis beveik 40 metų patirtį žmogiškojo potencialo srityje. Aštuntajame dešimtmetyje jis susidomėjo savo psichinių ir intuityvių gebėjimų lavinimu ir baigė Silvos proto valdymo mokymus. Vėliau Salas sukūrė savo unikalų metodą, pavadintą „Alpha-Theta Programming“, skirtą perprogramuoti pasąmonę ir atskleisti kūrybinį potencialą. Jis taip pat įsitraukė į Leonardo Orro „Rebirthing“ ir Jimo Leonardo „Integrative Rebirthing“ – kvėpavimo jogos ir sąmoningo apsivalymo – praktikas. Kaip žinia, su laiku jo kryptys keitėsi, tačiau nuo dvasinių dalykų nenutolo ir kaip tik šiemet, kai pradėjau skaityti šią knygą, sužinojau, jog bendradarbiaujant su Mijalbos leidyklos komanda ir vertėjais buvo kaip tik organizuojami lietuviams mokami seminarai su šiuo mokytoju. Beje, pasirodė neseniai ir jo kita knyga lietuviškai – Laiko paslaptis.

Yra knygų, kurios rezonuoja ir žinai, kad privalu jas vienokiu ar kitokiu savo gyvenimo periodu perskaityti. Sielos integraciją įsigijau prieš pusmetį, maniau, kad taip ir pradūlės lentynoje pamiršta, tačiau pakėliau ją balandžio pabaigoje ir nesigailiu, nes šioji gydanti informacija iš esmės galgi ne visai protu visa priimama ir iškarti integruojama, tačiau skaitant daugiau panašių knygų, kaip jau įprasta, tampa aišku, jog viskas apie tą patį – mūsų ribotą kūnišką mirtingąjį gyvenimą ir beribes sielos galimybes.

Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad tai ne tik ezoterinė teorinė literatūra, bet ir tam tikras praktinis vadovėlis, kaip integruoti savo sielos dalis, kurios šiame ir anuose gyvenimuose išsibarstė, suskilo. „Sielos gyvavimas yra paradoksas. Iš vienos pusės, siela yra išbaigta ir vientisa Dievo miniatiūra. „Dieviškumo kibirkštis“, iš kitos pusės, ji atrodo labai trapi ir lengvai dūžta į milijonus dalelių. Nė vienas šių vaizdinių nėra tikslus. Siela yra milžiniškas šviesos spindulys, didesnis už bet ką fizinėje visatoje. Ji taip pat yra laidi ir lanksti, todėl gali išsiplėsti į įvairius gyvenimus, lygmenis ir dimensijas, kad galėtų suvokti ir patirti, kas vyksta (p. 160.).“ Šios knygos autorius užmezgęs ryšį su Aukštesniąja Savastimi bei dvasios vedle, dvyne siela Lėja iš šeštosios dimensijos informaciniais (čenelingo telepatiniais?) kanalais gauna informaciją, kuri iš esmės ir tapo pagrindiniais šios knygos tekstais.

Nors knyga ir primena dvasinį praktikos vadovėlį, tačiau didžioji dauguma tekstų (skyrių) orientuoti visgi į bendrą teorinį suvokimą, pradedant supažindinimą nuo savo įvairių kūnų pavidalų, sluoksnių iki sielos evoliucijos kelio nuo trečiojo lygmens iki dieviškųjų struktūrų. Iš esmės Sal Rachele knygoje gana išsamiai ir nuodugniai paaiškinami dvasiniai evoliuciniai etapai nuo Motininės sielos atsiskyrimo ir patekimą į reinkarnacijos ratą iki grįžimo į dieviškąsias struktūras. Pastaroji istorija/teorija man nėra jokia naujiena, tačiau ji iš esmės tinkamai ir labai išsamiai išplėtota ir man suprantama, kadangi jau turėjau nemažai žinių iš kitų šaltinių, todėl daug ką galima struktūriškai įtvirtinti.

Knygoje taip esama ir nemažai paaiškinimų, kurie šiaip tekonstruoja demonizuotus mūsų įsitikinimus, kad ir, pvz., apie poltergeistus ir vaiduoklius, kurias autorius vadina esybėmis. Visgi visa knygos esmė fokusuojasi į suvokimą, kad siela yra padalijama ir suskaldoma, kada susiduriame su kokiais neįsisavinamais traumuojančiais dalykais. „Priežastis, dėl kurios sielos fragmentuojasi dažniausiai, yra neigimas. Jeigu patirtis yra labai intensyvi, siela dažnai pasirenka susidoroti su šiuo intensyvumu, atskeldama traumuotą savasties dalį ir sąmoningai jos vengdama. Psichologijoje tai vadinama sąmoningu slopinimu. Galiausiai atmestas fragmentas iš tiesų nugrimzta į užmarštį. Sielos, turinčios nuslopintų aspektų, nežino, kad turi fragmentų, kuriems nebuvo leista išgyventi ir išreikšti traumuojančių patirčių (p. 160). Teoriniame lygmenyje viskas lyg ir aišku, tačiau autorius siūlo ir meditacijų aprašymus, kaip vizualizuoti, ką jausti ir kaip integruoti išbarstytas sielos dalis šiame ir praeituose gyvenimuose, kad iš esmės įvyktų pakilimas ir gijimas. Tiesą sakant, po 2012-ųjų, apie kuriuos autorius daug rašo (originalo kalba Sielos integracija buvo parašyta 2013-aisiais) tikina, kad vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių kiekvieno žmogaus uždavinių pasikeitus epochai ir energijoms yra išsivalyti ir gydyti savo sielą, integruojant dalis, kurios per daugybę reinkarnacijų buvo išdalytos.

Sal Rachele

Kita vertus, būtent man asmeniškai praktiniai veikimo būdai, kuriuos siūlo Sal Rachele buvo knygoje patys neaiškiausi. Aprašyti lyg ir labai paprastai, primityvokai ir trūko iš esmės nuoseklių žingsnių, kaip vizualizuoti ir kaip tinkamai visa tą procesą atlikti. Visgi asmeniškai pabandžiau taip, kaip aš pats supratau ir žinokite... Po kelių meditacinių seansų ėmė ir kažkas viduje pasikeitė, tarsi kažkas, kas protu nesuvokiama, bet viskuo jaučiama, sugrįžo. Manau, kad ties šita meditacijos forma kurį laiką dirbsiu ir integruosiu. Bet nėra padėties be išeities, nes visada integracijos praktinių užsiėmimų galite pamatyti YouTube kanale, galima susirasti interviu ir net, manau, autoriaus vedamų meditacijų nemokamai ir labiau pasidomėti apie sielos integraciją.

„Kalbant apie sielų fragmentaciją, turimos omenyje tik individualios sielos, kilusios iš viršsielės. Fragmentai, kaip pasako pavadinimas, nėra išbaigtos, vientisos ir suverenios sielos. Tai yra individualios sielos dalys, kurios „atskilo“ dėl įvairių priežasčių. Savanoriška fragmentacija įvyksta tada, kai motininė individualios sielos dalis nori likti aukštesniuose pasauliuose ir pasiunčia savo fragmentus tyrinėti žemesnių pasaulių. Fragmentas, kuris įsikūnija žmogaus formoje, kad rinktų patirtis Žemėje ar kitoje žemesnio tankio planetoje, yra vadinamas pirminiu fragmentu (p. 100).“ Iš esmės mūsų sielų šeimos yra viena ir ta pati išskaidyta sielų grupė, kurios vieną dieną vis tiek susies ir „suneš tas patirtis“.

Man patiko, kad knygoje gėris ir blogis, žvelgiant iš aukštesniųjų būtybių dimensijų, nėra skaidomi, nėra ir smerkimo, kada iš tikrųjų paprastas žmogaus ego yra apsistatęs įvairiais įsitikinimais. Man patiko aptikti informaciją ir apie, pvz., homoseksualias sielų patirtis žmogiškajame gyvenime, už ką dažnas linkęs smerkti. „Moterų pora gali nuspręsti abi išreikšti vyrišką pusę, o vyrų pora gali nuspręsti abu išreikšti savo moterišką pusę. Nėra jokio teisingo ar neteisingo seksualinės išraiškos būdo, jeigu ši išraiška praturtina abi poras sielas ir prisideda prie jų evoliucijos (p. 146).“ „Ar homoseksualumas vyrauja tarp aukštesniųjų būtybių? Ne, tačiau tai nereiškia, kad homoseksualumas yra žemesnio virpesių lygio ženklas. Aukštesniuose pasauliuose taip pat nevyrauja heteroseksualumas, kokį jūs žinote Žemėje. Mes neturime tokiu santykių, kokius jus palaikote Žemėje. Kiekvienas asmuo yra potencialus mylimasis, bet ne fizine prasme, o todėl, kad jis ar ji yra nuostabus ir tobulas Dievo vaikas. Mes aukštesniuose pasauliuose kiekvieną matome kaip nuostabų ir „seksualų“, jei leisite laisvai interpretuoti į žodį. Galime vienodai mylėti ir vyriškas, ir moteriškas būtybes, nors jų energija gali būti skirtinga (p. 147).

Apskritai knygoje nemažai užsimena apie satori, tokią nušvitimo būseną, taip pat minima ir tantra, nes seksualinė energija labai pas mus nuvertiname ir suprimityvinta, o ji dažnai gali būti raktas į tam tikrą nušvitimo formą, pažadinant praną ir kundalini. Visgi paskutinis knygos akcentas yra būtent dvasinių praktikų perspektyva, nemažai rasite ir patarimų, kaip sveikiau gyventi ir kiek laiko kiekvienam pagal virpesių aprašymo dažnį skirti laiko medituoti, kad kylant Žemės dažniui žmonės taip pat neatsiliktų ir prisitaikytų prie pokyčių, kurie pastebimai prasidėjo po 2012-ųjų.

Šiuo atveju džiaugiuosi, kad perskaičiau šią knygą. Ji priminė man fundamentaliuosius dalykus, struktūras, vėlei grąžino prie meditacijų, kuriomis kurį laiką buvau nusivylęs ir nebenorėjau nieko. Tam tikra prasme, knyga, jeigu į ją įsitrauki ir dedi pastangų priimti informaciją ir ją suprasti, paveikia. Dar daugiau – jeigu iš tikrųjų dar ir praktikuoji, apmąstai užvertęs skyrių, knyga išties paveikia. Įdomu, ar pats prieisiu prie kitos Sal Rachele knygos... Tikriausiai parodys pats laikas.

Jūsų Maištinga Siela