Vinilinė plokštelė: Stasys Povilaitis - "Stasiui Povilaičiui 70 (specialus leidimas) [LP, Vinyl] (2018)

Informacija apie Stasį Povilaitį ČIA.

Šios dienos daina: Stasys Povilaitis - "Tik rytoj" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Stasys Povilaitis (1947-2015) yra nuostabus! O jo atliekama daina „Tik rytoj“ – mažytis lietuvių pop estrados šedevras. Keista, nes tokios muzikos nemėgau, bet senstant, matyt, taip nutinka, kad daug kas ima patikti, nes keičiasi požiūris ir prasmė.

Daina „Tik rytoj“ – ilgesinga lietuviška baladė apie atsisveikinimą, kuris nukeliamas į rytdieną, atitolinant liūdesį ir melancholiją, bet kaip tik dėl to „atkėlimo“ šis liūdesys dar sustiprinamas. Daina atlikta pagal to paties pavadinimo eilėraštį. O ką jau kalbėti apie subtilią instrumentinę muziką, kuri be galo tinka šiai melodingai dainai.

Pirmąkart kūrinys įrašytas 1974 metais legendinėje plokštelėje „Dainuoja Stasys Povilaitis“. Vėliau daina įėjo į įvairius rinkinius ir beregint tapo vienu didžiausiu Stasio Povilaičio hitų. Pasiklausykime:

Stasys Povilaitis - Tik rytoj

Jau rytoj salė ilgesiu tekės
Jau rytoj tau ištariu aš sudie
Nes anksčiau trukdė sniegas, tai lietus
Bet rytoj žengtas žingsnis bus sunkus
Tik rytoj, tik rytoj, tik rytoj...

Tik rytoj tau ištarsiu aš sudie
Tik rytoj neapgauk ir vėl, širdie
Tik rytoj, vėsų rytmetį rudens
Tik rytoj vėjas plaukus man kedens
Tik rytoj, tik rytoj, tik rytoj...

Suprantu, kad jau reikėjo jau seniau
Išsiskirt. Kvailas gailestis, tačiau
Temdė vis, nors teisingus bet karčius
Tuos žodžius. Bet rytoj jie man paguos
Tik rytoj, tik rytoj, tik rytoj...

Tik rytoj tau ištarsiu aš sudie
Tik rytoj neapgauk ir vėl, širdie
Tik rytoj, vėsų rytmetį rudens
Tik rytoj vėjas plaukus man kedens
Tik rytoj, tik rytoj, tik rytoj...

Taip ilgai aš tylėjau, tad atlesk
Bet rytoj jau prabilsiu, tu neteisk
Juk geriau ši tiesa nei melas vis
Jau rytoj ta migla išsisklaidys
Tik rytoj, tik rytoj, tik rytoj...

Tik rytoj tau ištarsiu aš sudie
Tik rytoj neapgauk ir vėl, širdie
Tik rytoj, vėsų rytmetį rudens
Tik rytoj vėjas plaukus man kedens
Tik rytoj, tik rytoj, tik rytoj...

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė pokštelė: Stasys Povilaitis - "Dainuoja Stasys Povilaitis" (1975)

Informacija apie albumą: Stasys Povilaitis - "Dainuoja Stasys Povilaitis" (1975)

Šios dienos daina: "Nerija" ir Stasys Povilaitis - "Tu man atleisk"

Sveiki, 

Šįkart mane aplankė tikras klasikas – Stasys Povilaitis ir grupė „Nerija“. Prisipažinsiu, kad „lietuviškasis Sinatra“ man vaikystėje kėlė šypseną, na, kaip daugeliui tikriausiai koks nors Rytis Cicinas, Radži ar kiti, tačiau tenka pripažinti, kad šiandien labai populiari grupė Sovietų Sąjungoje turėjo tikrų mega hitų. Daina „Tu atleisk man“ įrašyta 1974 metais tikriausiai daug kam tiko ir patiko, o šiandien šioji daina gerokai primiršta, o manojoje karta daugelis net nėra girdėjęs.

Dainą "Tu man atleisk" įrašė Stasys Povilaitis su grupe „Nerija“, o dainos tekstas priklauso poetui Vytautui Bložei. Būtent tekstas, sakyčiau, yra stipriausia šio kūrinio pusė, na, ir žinoma tai, kad dainos kūrėjams pavyko išgauti ir pritaikyti to meto muziką – truputį orkestro, truputį hipiško dvelksmo, truputį bardiškumo – anuomet tik tokia muzika, kuri šiandien atitinka mūsų populiariąją muziką, ir teskambėjo. 

Siūlau tiesiog akimirkai pasiklausyti. Man dabar šioji daina primena vaikystę, kelia sentimentų ir tiesiog įsimečiau į savo mp3 grotuvą. Nors sakysite, kad esu senamadis, tačiau tikrai yra gerų dalykų ir senojoje lietuviškoje estradoje.

Pridedu ir dainos žodžius, V. Bložės eilėraštį:

Tu man atleisk

Kai slenka vakaro karčiai stiklinė prieblanda,
kai virpa sutemos, šešėliuose ištįsdamos,
kada širdies gėla suranda savo prieglaudą, –
aš vėlei sau sunkus ir nepažįstamas.
Kodėl kodėl tave, kodėl tave aš įžeidžiau?
Buvau negeras tau, buvau tamsus kaip vakaras.
Dabar aš vėl tau geras geras būt pasižadu.
Tegul rusens mūs židinio ugniakuras...

O paukšte paukšte, ko skrendi į tolį? Kokie šešėliai medžiuos ir gamtoj! Sakau tau: būsiu tau šešėliu, būsiu tavo broliu, – šiandien man atleisk, atleisk rytoj! Nors rytoj! Sakau tau: būsiu tau šešėliu, būsiu tavo broliu, – saule šviesk planetoje šaltoj!

Užgeso plėnys, vėjas žarsto laužo nuodegas...
Netikra viskas vėl, netikra ir pažeidžiama...
Atleisk atleisk tu man, atleiski mano nuodėmes:
tu man atleisk, jei visa tai atleidžiama!
Jei žūsta gulbė, – žūsta, krinta žemėn gulbinas,
sparnus suglaudęs, krinta žemėn neplasnodamas...
Atleiski viską, gerumu mane apstulbinus:
Tu man atleisk, atleisk nebūtas nuodėmes!..

O paukšte paukšte, ko skrendi į tolį? Kokie šešėliai medžiuos ir gamtoj! Sakau tau: būsiu tau šešėliu, būsiu tavo broliu, – Šiandien man atleisk, atleisk rytoj! Nors rytoj! Sakau tau: būsiu tau šešėliu, būsiu tavo broliu, – saule šviesk planetoje šaltoj!

Bložė, Vytautas. Dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1976.

Jūsų Maištinga Siela