Sveiki,
Kuo toliau, tuo labiau
netikiu įkvėpimu. Įkvėpimas buvo... Jis kaip pilnas naivumo burbulas, o dabar
seka tik uolus darbas, kurio visomis išgalėmis bandau atsisakyti. Labai sunku.
Reikia tiek ilgai ir sunkiai dirbti prie tekstų, bet nėra jokio noro ir
nežinau, kaip save paskatinti, kaip priversti, kaip, kaip, kaip, kaip...?
Kartais imu save keikti ir sukeikiu, kad išsisukinėju, o išsisukinėju ne bet kada,
o tada, kai yra vasara, kai yra daugiau laisvo laiko ir galima tiesiog ilgais
prisėdimais prie darbų juos padaryti, bet ne, geriau pažiūrėsiu filmą,
paskaitysiu knygą, paliaudėsiu saulėgrąžas, palošiu kortomis, nuvalysiu langus,
panaršysiu internete ir, žodžiu, padarysiu viską, tik ne tą sumautą darbą!
Nekenčiu savęs tokio ir
kuo toliau, tuo labiau netoleruoju šiokio savo lėbavimo ir muilinimosi.
Apskritai, nesu patenkintas savo veikla ir užimtumu, o perspektyvos daug,
norėtųsi griebti jautį už ragų, bet vis rytoj, vis kitą dieną, lyg žvaigždės ir
planetų pozicijos darbui žadėtų vis geresnę rytdieną, bet neeeeeee... Blemba, susiimk ir dirbk! Juolab, kad ne
kalnus nukasti reikia, ne jūras perplaukti, o dirbti kūrybinį darbą. Dirbti tai,
kas tau geriausiai sekasi, ne, bet ponaitis, Maištinga Siela, būtinai sugalvos,
kad reikia išsiurbti kambarį, padrybsoti ant sofutės ir daryti vis ne tą ir ne
tą.
Žinoma, kad esu
nepatenkintas ir žiauriai pykstu! Kur valia ir vidinis užtaisas? Kur? Taip
norisi trenkti galvą į sieną, betgi ji dar bus naudojama. Kartais noriu visą
naktį nemiegoti, o smarkiai iki paryčių dirbti prie tekstų, tačiau kur tau,
verčiau eisiu į minkštučius patalėlius ir mąstysiu, kad rytoj bus kur kas
geresnė diena darbui. Dievai aukščiausi, ryžto ir valios dievai, priminkite man
uodegą ir priverskite dirbti, po šimts pypkių, kiek gi galima!?
Ar jums šitaip nebūna,
brangieji, mano zuikiai, liepos mėnesio saulės nubučiuoti, a? Nebūna?
Jūsų Patrakusi Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą