Sveiki,
Šįkart noriu pristatyti
ir pakomentuoti amerikiečių režisierės Julie Taymor filmą „Aplink visatą“ (angl. Across
the Universe) (2007). Žinote, po J. Taymor sukurto filmo „Frida“ ir
neseniai regėto Šekspyro dramos interpretacijos „Titas“, nusprendžiau, kad
nereikia šios režisierės taupyti senatvei, kad reikia pasimėgauti čia ir dabar.
Turime mes lietuviškai išverstą ir įgarsintą jos filmą „Aplink visatą“.
Žinoma, tai visiškai
kitoks filmas nei „Frida“ ir „Titas“. Net nustebau, kad režisierė ėmėsi tokio
keisto žanro. Tai nei romantinė drama, nei miuziklas, o, sakyčiau, viskas
viename – žanrų ir stilių lydinys, kuris pasakoja istoriją apie hipių, The
Beatles, gėlių vaikų laikus Amerikoje. Siužetas paprastas kaip du kart du,
netgi jį galima laikyti naiviu, tačiau filmas statytas toli gražu nenusakyti
istorijos, o, pasakysiu šio filmu vienu iš devizu – svarbu, kaip tu tai darai,
o ne ką darai. Būtent filmas ir atskleidžia „kaip“ – jis pilnas dvasios,
jausmo, grožio, laisvės, kada XX antrojoje pusėje JAV ėmė kariauti su Vietnamu,
o JAV platybėse užgimė karta, kuri ėmė kovoti su šiuo reiškiniu, skleisdami
visiškai naują kultūrą. Filmas yra labiau idėjinis, jam svarbu nusakyti jausmą,
o ne papasakoti linijinę istoriją. Pavyko, režisierei tikrai pavyko.
„Aplink visatą“ – net nepasakysi,
kad tai J. Taymor filmas, nors esama tam tikrų raiškos priemonių, kurios
būdingos tik šiai režisierei, turiu galvoje sudėtingus koliažinius,
avangardinius intarpus, kuriuos ryškiai jutome „Fridoje“ kaip misticizmo
perteikimą, taip ir šiame filme yra dekoracinių, lėlių scenų, kurios imituoja
realybę, bet uždegančiai ištransliuoja jausmus. Na, ir žinoma, dainos, kurios
skamba šiame filme – tai ne miuziklas, tačiau arti jo, laisvės ir meilės
dainos, užgimusios 7 dešimtmetyje ir gyvos iki šiol.
Filmas man pasirodė
labai gražus. Nesu muzikinių romantinių filmų mėgėjas, tačiau tas laikotarpis,
tas pilnas vilčių pasaulis ir pirmieji nusivylimai, nuosmukiai gyvenime –
jaunystė graži, viltys gražios, bet ne visada išsipildančios. Daug dalykų
galima pajusti šiame filme. Nors viskas slysta paviršiumi, viskas paprasta,
tačiau vis tiek nedvelkia filmas pigiu sentimentalumu, kokio galima tikėtis. Režisierei
kažkaip stebuklingai pavyko išlaikyti pusiausvyrą, pasakojant apie plačias kaip
visa visata jaunų žmonių širdis. All You
Need is Love, sako pabaigoje, ir pažiūrėjus tokį stilingą ir jausmingą
filmą, tuo netikėti neįmanoma.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 56/100
IMDb: 7.4
Viena labiausiai
įsimintinų dainų:
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą