Filmas: "Nekaltybės amžius" / "The Age of Innocence"

Sveiki, kino gerbėjai,

Jau labai seniai svajojau pamatyti filmą „Nekaltybės amžius“ (angl. The Age of Innocence) (1993), kuris buvo sukurtas pagal garsų tuo pačiu pavadinimu Edith Wharton romaną, kurį ne kartą turime išverstą ir išleistą lietuviškai. Na, mėgstu kostiumines dramas, o dėl puikių aktorių, tokių kaip Daniel Day-Lewis, Michelle Pfeiffier ir Winona Ryder tiesiog privalėjau pamatyti. Filmas buvo nominuotas ne vienam „Oskarui“, tarp jų ir Winona Ryder kaip geriausia antro plano aktorė, tačiau filmas laimėjo tik geriausio kostiumo „Oskarą“. Nepaisant to, W. Ryder pelnė Auksinio gaublio apdovanojimą, o filmas buvo tiesiog nepaprastai išgirtas ir išliaupsintas kino kritikų...

„Nekaltybės amžius“ – tai išties geras filmas ir nė kiek neforsuosiu, pradėdamas tokiu sakiniu komentuoti šį filmą. Tiesa, jį šiek tiek buvo keblu žiūrėti anglų kalba, nes daug literatūrinio pasakojimo stilių, bet nepaisant šito, mėgavausi jaunai atrodančiais aktoriais ir režisūrine meistryste. Režisierius Martin Scorsese sukūrė tokius legendinius filmus kaip „Kuždesių sala“, „Infiltruoti“, „Geri vyrukai“, „Volstryto vilkas“, „Aviatorius“, „Hugo išradimas“, „Taksi vairuotojas“, „Niujorko gaujos“ ir daugelį kitų puikių kino juostų, kurie vienaip ar kitaip sulaukia tarptautinio pripažinimo. Tiesa, tai nėra pats mėgstamiausias mano režisierius, tačiau jo talentu tikrai neabejoju ir tik skonio reikalas. Žvelgdamas į jo matytus kino filmus, galiu pasakyti, kad „Nekaltybės amžius“ yra viena subtiliausių ir savotiškai spalvingiausių jo kino juostų.

 Kadras iš filmo "Nekaltybės amžius".

„Nekaltybės amžius“ tiesiog pakeri pasakojimo lengvumu ir rafinuotumu, kadrai tirpte tirpsta kaip grietininiai ledai, netikėti ir rafinuoti perėjimai iš vienos scenos į kitą. Aktorių jausmingumas, epochos sentimentalumas, žavumas tiesiog smagus, bet labiausia mane pakerėjo filmo atmosfera, kostiumai ir dekoracijos. Išties vertas „Oskaro“ – tiek daug Viktorijos laikų raštų, gėlėtų tapetų, skrybėlių, pamerktų gėlių su vazomis, lakstančių šunyčių tarp pūstų suknelių, skambančių arbatos puodelių, rafinuotumo... Ak, kam čia ir vardyti, vien dėl šito verta žiūrėti kino filmą! Aišku, siužetas gana tipiškas, kalbant apie to meto meilės istoriją, tačiau čia tikriausiai svarbiausias ne siužetas, o ta stebuklinga burto lazdelė, kuria režisieriui mostelėjus, susikuria ypatinga akimirka ir atmosfera. Man tikrai patiko, prisiminsiu kaip sodrų filmą, tačiau vargu ar galėsiu papasakoti siužetą...

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela