Sveiki, kino gerbėjai,
Šįkart keliauju prie
trilerių ir noriu pakomentuoti kino filmą „Ana“
(angl. Mindscape) (2013), priminsiu,
kad filmas turi ir ispanišką pavadinimą (ispan. Anna), mat filmą režisavo ispanų režisierius Jorge Dorado, kuris
ilgus metus buvo Pedro Almodovaro asistentas ir iš esmės prisidėjo prie šio
legendinio režisieriaus darbų „Blogas auklėjimas“, „Pasikalbėk su ja“ ir kt. Visgi
tai pirmasis ilgametražis Jorge Dorado filmas ir jis su anglakalbiais aktoriais
labai toli nuo to, ką kūrė Almodovaro, sakyčiau, kad įtakos jo darbe Almodovaro
neturi visai.
Trileris „Ana“ išties
gali nustebinti, nors ir kuriamas pagal standartinio trilerio receptus, tačiau
čia už vis skaniausias dalykas yra nenuspėjamas siužetas, kuris turi nemenkų
aliuzijų į tokius kino šedevrus kaip „Pradžia“. Čia svarbiausias žaidimų
kauliukas yra realybės paneigimas ir pasąmonės iškėlimas, kad net pats žiūrovas
pajustų abejonę su tuo, kas vyksta. Tai dar vienas filmas su proto ir pasąmonės
žaidimais, kai nežinai, kas vyksta ir kuo viskas pasibaigs. Tokie filmai man
patinka, nes dėl nenuspėjamumo ir mokėjimo apgauti žiūrovą, filmas tampa tikrų
tikriausiu žaidimu, loterija. Nepraėjus dar net 5 minutėms filmo, jau ėmiau
spėlioti filmo eigą ir pabaigą ir šie spėliojimai buvo skaniausia, ką gali
pateikti trileris.
Kadras iš filmo "Ana".
Filmas iš esmės
neprastas, nors kino kritikai nebuvo itin palankūs šiai juostai, bet ji man
patiko. Paskutiniu metu retai matau kokį nors trilerį, bet šį prisiminsiu ne
tik dėl įdomaus seanso, bet ir dėl dviejų puikių aktorių. Mark Strong jau ne kartą
sutiktas mano akies panašaus žanro filmuose, jo demoniškas, ugningas, kone
Šerloko Holmso žvilgsnis vėl degino. Smagu sutikti ir „Amerikietiško siaubo
istorijos“ žvaigždutę Taissa Farmiga, kurią drąsiai vadinu paskutiniu savo
atradimu jaunųjų aktorių gretose, nes vis augu su Dakota Fanning, Mia
Wasikovska, Saorse Ronan ir kitomis, o kine, žiūriu, nieko jauno ir gaivaus
nebeateina arba ateina tik į serialus, bet štai, smagu, kad Taissa neapsiribojo
vien tik serialu ir jau kuria kino vaidmenis. Šis blogio genijaus,
vuderkindiškos sielos vaidmuo išties įsimenantis ir jaučiuosi lyg suvalgęs
didelę porciją skanių ledų.
Filmas tiko ir patiko. Tik
gaila, kad iškart po jo užmigau ir kai kurios šio filmo linijos persikėlė į
manuosius sapnus. Galite patikėti? Būna dar ir šitaip. Neveltui filmas
vadinamas angliškai „Mindscape“ (liet. Minčių bėglys).
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis:
42/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą