Filmas: "Pabėgimas" / "The Outrun"

 

Sveiki, skaitytojai,

Smagu jau visiškai įsivažiuoti į šių metų Kino pavasario sezoną su gana skaudžia ir šiaurietiško braižo drama „Pabėgimas“ (angl. The Outrun) (2024), kurią režisavo vokiečių kilmės režisierė Nora Fingscheidt, man pažįstama iš jos ankstesnio Netflixinio darbo „Neatleistina“ (2021), kuriame nusifilmavo Sandra Bullock, suvaidinusią kalinę. Anuomet kino kritikai juostą priėmė gana kritiškai, nors paties filmo gerbėjų netrūko. Atrodo, kad režisierei labai rūpi sunkus moters likimas, moters, kuri bando iš visų jėgų atsitiesti ir susitvarkyti gyvenimą. Pagrindinį filme jau naujausiame filme sukūrė populiarioji airių aktorė Saoirse Ronan, sukūrusi alkoholikės Ronos vaidmenį.

Siužetas labai toks skandinaviškai škotiškas – Šiaurės jūra nuolat talžo mažas saleles ir Škotiją. Rona po beveik dešimtmečio grįžta su reabilitacijos tikslais pas tėvus ir bando kuo ilgiau išbūti negėrusi, tačiau super religinga motina bei nuo alkoholio ir psichotropinių medžių priklausantis tėvas Roną veda iš proto. Galiausiai ji neatlaiko ir nusigeria, tačiau kitą dieną suvokia, jog turi pasitraukti į askezę, kurti savo pagrindą, todėl nuskrenda į labai atšiaurią ir atokią salą, kur ji stebi jūrą, bando tyrinėti dumblius, nes visgi turi gan gerą galvą, baigusi magistrą. Protarpiais vis sukasi kadrai iš klaikaus Ronos buvusio gyvenimo, kada ji buvo paskendusi alkoholyje, to nepripažino ir visos dienos sukosi apie gėrimą, kol jos vieną dieną vos nenužudo girtos, o ir vaikinas nepalieka dėl nesustojamo jos gėrimo ir agresyvių protrūkių...

Išties filmas yra apie alkoholizmą, jo padarinius ir bandymus atsitiesti. Tai sudėtingi dalykai, kurie negeriantiems ir neturintiems priklausomybių, tikriausiai, atrodo nelabai suprantami. Bet jeigu turite artimoje aplinkoje alkoholikų, manau, suprasite ir visus Ronos elgsenos modelius, per kuriuos ji pereina ir tas slogias būsenas, kada ji bando išsilaikyti negėrusi. Filme ne kažin kiek daug to siužeto, režisierė fokusuojasi į psichologinę Ronos atmosferą, pastangas išsilaikyti, analizuodama alkoholikų elgesį įvairiais gyvenimo gėrimo ir negėrimo etapais. Aišku, čia puikiai režisierei pasisekė, kad gavo aukšto kalibro draminę aktorę Saoirse Ronan, kuri yra visa ko filmo centras. Veiksmo ne kažin kiek daug ir jis nėra toks jau dinamiškai įdomus, kaip, pavyzdžiui, filmas „Leslė“, kuriame irgi vaizduojama alkoholikė, kuri negali išbristi. Visgi „Pabėgimas“ teikia kur kas daugiau vilties, jis ne tik papasakoja nuosmukio istoriją, bet ir teikia vilties, jog galima gyventi su šia diagnoze negeriant lygiavertį, nors ir sudėtingesnį, gyvenimą. Manau, tai terapinio pobūdžio filmas, ilga gijimo ir savęs atradimo, įprasminimo istorija, kurią niuansuotai ir atmosferiškai perteikia režisierė ir teikia žiūrovui taip pat šiokios tokios vilties. Man patiko.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ana" / "Mindscape" / "Anna"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart keliauju prie trilerių ir noriu pakomentuoti kino filmą „Ana“ (angl. Mindscape) (2013), priminsiu, kad filmas turi ir ispanišką pavadinimą (ispan. Anna), mat filmą režisavo ispanų režisierius Jorge Dorado, kuris ilgus metus buvo Pedro Almodovaro asistentas ir iš esmės prisidėjo prie šio legendinio režisieriaus darbų „Blogas auklėjimas“, „Pasikalbėk su ja“ ir kt. Visgi tai pirmasis ilgametražis Jorge Dorado filmas ir jis su anglakalbiais aktoriais labai toli nuo to, ką kūrė Almodovaro, sakyčiau, kad įtakos jo darbe Almodovaro neturi visai.

Trileris „Ana“ išties gali nustebinti, nors ir kuriamas pagal standartinio trilerio receptus, tačiau čia už vis skaniausias dalykas yra nenuspėjamas siužetas, kuris turi nemenkų aliuzijų į tokius kino šedevrus kaip „Pradžia“. Čia svarbiausias žaidimų kauliukas yra realybės paneigimas ir pasąmonės iškėlimas, kad net pats žiūrovas pajustų abejonę su tuo, kas vyksta. Tai dar vienas filmas su proto ir pasąmonės žaidimais, kai nežinai, kas vyksta ir kuo viskas pasibaigs. Tokie filmai man patinka, nes dėl nenuspėjamumo ir mokėjimo apgauti žiūrovą, filmas tampa tikrų tikriausiu žaidimu, loterija. Nepraėjus dar net 5 minutėms filmo, jau ėmiau spėlioti filmo eigą ir pabaigą ir šie spėliojimai buvo skaniausia, ką gali pateikti trileris.

 Kadras iš filmo "Ana".

Filmas iš esmės neprastas, nors kino kritikai nebuvo itin palankūs šiai juostai, bet ji man patiko. Paskutiniu metu retai matau kokį nors trilerį, bet šį prisiminsiu ne tik dėl įdomaus seanso, bet ir dėl dviejų puikių aktorių. Mark Strong jau ne kartą sutiktas mano akies panašaus žanro filmuose, jo demoniškas, ugningas, kone Šerloko Holmso žvilgsnis vėl degino. Smagu sutikti ir „Amerikietiško siaubo istorijos“ žvaigždutę Taissa Farmiga, kurią drąsiai vadinu paskutiniu savo atradimu jaunųjų aktorių gretose, nes vis augu su Dakota Fanning, Mia Wasikovska, Saorse Ronan ir kitomis, o kine, žiūriu, nieko jauno ir gaivaus nebeateina arba ateina tik į serialus, bet štai, smagu, kad Taissa neapsiribojo vien tik serialu ir jau kuria kino vaidmenis. Šis blogio genijaus, vuderkindiškos sielos vaidmuo išties įsimenantis ir jaučiuosi lyg suvalgęs didelę porciją skanių ledų.

Filmas tiko ir patiko. Tik gaila, kad iškart po jo užmigau ir kai kurios šio filmo linijos persikėlė į manuosius sapnus. Galite patikėti? Būna dar ir šitaip. Neveltui filmas vadinamas angliškai „Mindscape“ (liet. Minčių bėglys).

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela