Filmas: "Pabėgimas" / "The Outrun"

 

Sveiki, skaitytojai,

Smagu jau visiškai įsivažiuoti į šių metų Kino pavasario sezoną su gana skaudžia ir šiaurietiško braižo drama „Pabėgimas“ (angl. The Outrun) (2024), kurią režisavo vokiečių kilmės režisierė Nora Fingscheidt, man pažįstama iš jos ankstesnio Netflixinio darbo „Neatleistina“ (2021), kuriame nusifilmavo Sandra Bullock, suvaidinusią kalinę. Anuomet kino kritikai juostą priėmė gana kritiškai, nors paties filmo gerbėjų netrūko. Atrodo, kad režisierei labai rūpi sunkus moters likimas, moters, kuri bando iš visų jėgų atsitiesti ir susitvarkyti gyvenimą. Pagrindinį filme jau naujausiame filme sukūrė populiarioji airių aktorė Saoirse Ronan, sukūrusi alkoholikės Ronos vaidmenį.

Siužetas labai toks skandinaviškai škotiškas – Šiaurės jūra nuolat talžo mažas saleles ir Škotiją. Rona po beveik dešimtmečio grįžta su reabilitacijos tikslais pas tėvus ir bando kuo ilgiau išbūti negėrusi, tačiau super religinga motina bei nuo alkoholio ir psichotropinių medžių priklausantis tėvas Roną veda iš proto. Galiausiai ji neatlaiko ir nusigeria, tačiau kitą dieną suvokia, jog turi pasitraukti į askezę, kurti savo pagrindą, todėl nuskrenda į labai atšiaurią ir atokią salą, kur ji stebi jūrą, bando tyrinėti dumblius, nes visgi turi gan gerą galvą, baigusi magistrą. Protarpiais vis sukasi kadrai iš klaikaus Ronos buvusio gyvenimo, kada ji buvo paskendusi alkoholyje, to nepripažino ir visos dienos sukosi apie gėrimą, kol jos vieną dieną vos nenužudo girtos, o ir vaikinas nepalieka dėl nesustojamo jos gėrimo ir agresyvių protrūkių...

Išties filmas yra apie alkoholizmą, jo padarinius ir bandymus atsitiesti. Tai sudėtingi dalykai, kurie negeriantiems ir neturintiems priklausomybių, tikriausiai, atrodo nelabai suprantami. Bet jeigu turite artimoje aplinkoje alkoholikų, manau, suprasite ir visus Ronos elgsenos modelius, per kuriuos ji pereina ir tas slogias būsenas, kada ji bando išsilaikyti negėrusi. Filme ne kažin kiek daug to siužeto, režisierė fokusuojasi į psichologinę Ronos atmosferą, pastangas išsilaikyti, analizuodama alkoholikų elgesį įvairiais gyvenimo gėrimo ir negėrimo etapais. Aišku, čia puikiai režisierei pasisekė, kad gavo aukšto kalibro draminę aktorę Saoirse Ronan, kuri yra visa ko filmo centras. Veiksmo ne kažin kiek daug ir jis nėra toks jau dinamiškai įdomus, kaip, pavyzdžiui, filmas „Leslė“, kuriame irgi vaizduojama alkoholikė, kuri negali išbristi. Visgi „Pabėgimas“ teikia kur kas daugiau vilties, jis ne tik papasakoja nuosmukio istoriją, bet ir teikia vilties, jog galima gyventi su šia diagnoze negeriant lygiavertį, nors ir sudėtingesnį, gyvenimą. Manau, tai terapinio pobūdžio filmas, ilga gijimo ir savęs atradimo, įprasminimo istorija, kurią niuansuotai ir atmosferiškai perteikia režisierė ir teikia žiūrovui taip pat šiokios tokios vilties. Man patiko.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Neatleistina" / "The Unforgivable"

 

Jūsų Maištinga Siela

 

Sveiki,

 

Išsiilgusiems aktorės Sandros Bullock šių metų pabaiga ypač turtinga, nes pasirodė net du nauji filmai su ja. Vienas iš jų yra ne toks nuotaikingas ir linksmas. „Neatleistina“ (angl. The Unforgivable) (2021), kurį režisavo Nora Fingscheidt. Kiek jau esame regėję filmų apie pasiaukojančias motinas, kurios ryžtasi net nužudyti žmogų, kad galėtų suteikti savo vaikui visa kas geriausia. Nesu tikras, ar tai geras konceptas supriešinti motinos instinktus su kriminalinio pasaulio elementais, tačiau būtent apie seserų ryšius, kurios ryžtųsi panašiems veiksmams, draminiuose filmuose ne tiek ir daug.

 

„Neatleistina“ – tai istorija apie moterį Rutą, kuri išeina iš kalėjimo po 20 metų ir bando susikurti gyvenimą iš naujo. Įsidarbina žuvų fabrike ir įrenginėja namus, tačiau nuolatos galvoja apie seserį, nuo kurios buvo atskirta prieš 20 metų. Nesu tikras, ar filme sesers jaunėlės vaidmenį atlikusi aktorė atitinka tikrąjį amžių, tačiau drama atmosferiškai šalta, nyki ir dėl to filmui tik didelis pliusas. Socialiniame dugne atsidūrusi Ruta bando užmegzti santykius ir įsitvirtinti, tačiau kad ir kur ji būtų, jai nuolat tarsi ant kaktos parašyta: ji policininko žmogžudė. Nežinau, kokie dievai Amerikoje yra policininkai ir koks į juos požiūris, tačiau man šioji profesija pernelyg sudievinama. Juk tai tas pats žmogus, ar tai būtų melžėja, ar mokytojas, ar biuro darbuotojas. Nužudyti pareigūną yra kur kas baisiau (kažkodėl!). Filme viskas pamažu rišasi į pateisinimo mazgą ir ima iš fragmentų aiškėti apie tikruosius tos dienos įvykius prieš 20 metų.

 

Filme bandoma sudėlioti motyvaciją, priežastis ir pasekmes į vieną besąlygiškai pasiaukojusios moters portretą, kas, žinoma, pavyksta, tačiau nesu tikras, ar įtikina iki galo. Žinoma, Sandra Bullock kaip visada įtaigi, šįkart šalta, pažeidžiama, bet kartu ir be galo atkakli (tiksliau jos sukurtas veikėjas). Čia prisiminiau prancūzų filmą „Taip ilgai tave mylėjau“ (2009), kurioje pasakojama iš kalėjimo grįžusios ir savo vaiką nužudžiusios moters panaši istorija, o toji istorija... kažkodėl tampa tikra, nors, atrodo, kad naudojami tie patys triukai. Kas „Neatleidžiama“ verčia galvoti apie šioje tiesoje įsiterpusią melagystę? Ogi pasirinktas, sakyčiau, žanras. Filmas tarsi ir draminis, bet prisilaiko kriminalinės istorijos struktūros klišių. Rutą persekioja du broliai, trokšdami keršto, vienas iš jų pagrobia tariamą jos seserį, bando suvesti sąskaitas, galiausiai Ruta pabaigoje tampa atperkančia didvyre ir susigrąžina tai, kas prarasta. Dvelkia Voltu Disnėjaus sprendiniais, filmas išlaiko herojės naratyvą ir mes visur matome pasiaukojančią, atgailaujančią ir susikrimtusią, beveik be ydų Rutą, o tokios kenčiančios altruistės su draminiu grimu labai patinka masiniam žiūrovui. Nesu tikras, ar pačia istorija patikėjau, man ji pernelyg holivudiška, tačiau filme yra Sandra, yra jos vaidyba, yra atmosfera, yra ir pati istorija, kad ir kokia tiesmuka ji bebūtų.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 41/100

IMDb: 7.2

 

Jūsų Maištinga Siela