Sveiki,
skaitytojai!
Pastaruoju
metu neturėjau jokių gerų siaubo filmų, kuriuos galėčiau pagirti ir apie
kuriuos pakalbėti ilgiau, nei tą pačią dieną, kai pamačiau, o kitą jau
primiršau. Visi, kurie per pastarąjį pusmetį papuolė, švelniai tariant, nuvylė.
Atrodo, prieš penkmetį kilstelėjęs amerikietiškas siaubo žanras su „paturbintais“
siužetais žadėjo, jog atėjo pagaliau ir šiam žanrui aukso era, tačiau ėmė ir
visa tai atslūgo. Visgi vienas kitas įdomesnis, įtaigesnis ar išraiškingesnis
filmas pasitaiko ir vienas iš jų, žinoma, yra jauno režisierius ir aktorius Curry
Barker darbas, kuris sukūrė, anot kai kurių žiūrovų, sensaciją su savo
ilgametražiu antruoju siaubo trileriu „Apsėdimas“ (angl. Obsession)
(2025). Pastarasis IMDb duomenų bazėje su įspūdingais 200 tūkstančių žiūrovų
vertinimais vis dar išlaiko apvalų aštuntuką. Retai bepamatysi tokius
vertinimus. Ar jie iš tikrųjų ne iš piršto laužti?
Filmas
labai tamsus ir pusę kadrų, regis nufilmuoti vėlyvą vakarą, tad nusiteikite pasišviesinti
kaip nors ekranus, jeigu filmą pavyktų išsinuomoti ir pažiūrėti namų sąlygomis.
Istorija pasakoja apie kuklų pardavėją Bearą (aktorius Michael Johnston), kuris
ilgą laiką įsimylėjęs bendradarbę Niki (aktorė Inde Navarrette), tačiau šioji tik
palaiko šiltus kolegialius santykius ir nieko panašaus nejaučia. Siužetas pasisuka
fantastine linkme, kai užsukęs į vietinę magijos reikmenų krautuvėlę nupirkti
apyrankės Niki, jis taip pat įsigyja norų laužymo lazdelę. Trokšdamas Niki
pritarimo ir meilės, jis šį burtą pats spontaniškai panaudoja ir tas noras,
žinoma, šiurpiai pradeda pildytis. Niki iš tikrųjų po vakarėlio į jį
įsižiūrėjo, bet kaip ten būna su tais norais
dar nuo „Aladino“ laikų? Su jais reikia itin atskirai, nes Niki ne tik,
kad jį įsimyli, bet maniakiškai ir skausmingai pradeda jį persekioti, kol
galiausiai tiek Bearui, tiek artimojo rato draugams Niki elgesys tampa kraupiai
nemalonus...
Filmas
man patiko, jaučiausi įtrauktas. Panašiai kaip su siaubo filmo „Šypsena“
dalimis, nes filmas turi neblogai išplėtotą scenarijų, tamsų ir, nors šiek tiek
gal ir nuspėjamas, tačiau smulkmenos – tai jau tikrai ne. Filmas nufilmuotas
apgalvotai ir produkcija pasirodė ne šiaip vidutinė ir padraika, t. y. kuo
efektyviau ir greičiau ištaškyti kokios nors studijos suteiktą finansavimą, bet
iš tikrųjų pasirodė, kad kino kūrėjams rūpėjo, ką jie kuria ir kaip tą mistiką
ir siaubą perteikti.
Gal
tik pasigedau dar labiau nenuspėjamo siužeto, netikėtų siužetinių sprendimų,
drąsos eksperimentuoti su kino kalba ir pasakojimo struktūra, tačiau, nepaisant
įprasto tvarkingumo, filmas pirminę funkciją įtraukti ir bauginti žiūrovą atlieka
tikrai gerai. Pasibaigus filmui norėtųsi išsigryninti kokią nors gilesnę
potekstę, kaip kad pavyko „Substancijai“ perteikti, tačiau „Apsėdimas“ turinio
prasme nepasiekia nieko daugiau, nei pamokymą, kad atsargiai su norais, nes jie
gali išsipildyti su kaupu arba kad tai, ko iš pirmo žvilgsnio labai trokšti, ne
visada tau yra tinkamiausia. Visgi filmas nepamokslauja, o sukuria tvarkingą ir
kokybišką pramoginį nuotykį ir jaudulį, kuris pranoksta daugelį vidutiniškų ir
itin standartizuotų siaubo kino projektų. Man „Apsėdimas“ patiko.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb:8.0
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb:8.0

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą