Sveiki,
Japonų animacinių filmų genijus Hayao Miyazaki tikriausiai nėra sukūręs nė
vieno filmo, kuris būtų abejotinas ar iš serijos „pro šalį“. Vat, neseniai teko
pamatyti jo šedevru laikomą animacinį filmą „Princesė Mononokė“ (Princess
Mononoke) (1997), kurį daugelis mėgsta ir Lietuvoje.
Jei trumpai – tai pasakysiu, kad praleidau dvi geras valandas su pozityvių,
šviesiu filmu, pasakojančiu apie žmogaus ir gamtos ryšį. Filmas pasižymi
aiškiomis, bet nebanaliomis idėjomis, jis yra gražus, turintis ir šviesiąją, ir
liūdnąją pasakojimo patosą. Tokie filmai džiugina savo turiningumu ir
turtingumu. Gal kam gali nepatikti senesnė „japoniška“ animacinė grafika ir
todėl labiau patrauklesni gali atrodyti amerikietiški filmai, bet, tiesą
sakant, manęs tai nė kiek neatgrasė nuo žiūrėjimo.
Puikūs personažai leidžia šiek tiek atviriau praverti ne tik tai, kas
pasakojame filme, bet ir labiau susipažinti su japonų pasaulėjauta, pažvelgti į
jų mitinę erdvę, prisimenant, kad Japonija gan izoliuota kultūrinė šalis.
Žiūrėdamas prisiminiau Dž. Kamerono „Įsikūnijimą“ – naujos egzo planetos
sudarkymas, civilizacijos naikinimas vardan savosios. Abu filmai kalba apie
bendradarbiavimą ir harmoniją, pamirštant savo egoizmą. Prasmingas visomis
prasmėmis filmas „Princesė Mononokė“ labiau man priminė ne tiek filmą visai
šeimai, kiek suaugusiems žmonėms. Brandus darbas.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 8.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą