Sveiki visi,
Kai pirmą kartą pamačiau filmą „Žiaurus gailestingumas“ (Savage Grace)
(2007 m.), man nepatiko, iš tiesų, ištempiau iki pusės filmo ir jau nebepamenu,
kodėl seansas baigėsi... Šįkart sugrįžau prie filmo po jau nemažai metų dėl
senos geros meilės Julianne Moore ir tikrai nepasigailėjau, nes po daugelių
matytų filmų, ši juosta jau atrodo kur kas kitaip, daug brandesnė, įdomesnė. Šiaip
daugelį žiūrovų glumina filmo tema – incestas, motinos ir sūnaus intymūs
santykiai, tačiau filmas paremtas ne audringa iškrypėlio fantazija, veikiau tai
biografinis filmas apie nesveiko proto vaikiną, kuris realiame gyvenime
išgyveno iki 1981 metų kalėjime, tai jo gyvenimo intymioji istorija, jo šeimos
paslaptys. Išties kai kurios detalės filme glumina, bet man tas suglumimas
patinka, patinka, kai istorija provokuoja, flirtuoja su žiūrovu, audrina jo
fantaziją.
Filmas tikrai skirtas ne visiems, bet neabejoju, kad jis suras savo rimtą
žiūrovą. Visa istorija žaviai, pakankamai stilingai nufilmuota, įdomus motinos infantiliškas
charakteris, kurį sukūrė J. Moore, kas be ko, ji buvo ryškiausias personažas
visame filme ir jai lygių nebuvo, džiaugiuosi antraeiliuose vaidmenyse pamatęs
keletą nuostabių ispanų aktorių – Belen Rueda ir Elena Anaya. Nepavadinčiau
filmo keistu, jis pakankamai gyvenimiškas, tačiau filmo finalas tiesiog
šokiravo savo „lengvumu“, man ji pasirodė tokis teatrališkas, dirbtinas – tas smurtas,
tas kritimas ant grindų, vaikino reakcija... Suprantu, kad tai protiškai
sutrikusio žmogaus reakcija, tačiau pats veiksmas man buvo neužtikrintas,
praktiškai pati pabaiga viską sudrumstė, o po to kaip visada – faktai apie
realiai buvusius personažus.
Šiaip tikrai nesigailiu pažiūrėjęs, dailus filmas, yra gilių, intriguojančių
dalykėlių, tad rekomenduoju tik rimtesnio ir kartu „pasyvesnio“ filmo mėgėjams.
Jūsų Maištinga Siela,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą