Rodomi pranešimai su žymėmis Elena Anaya. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Elena Anaya. Rodyti visus pranešimus

2017 m. liepos 9 d., sekmadienis

Filmas: "Nuostabioji moteris" / "Wonder Woman"



Sveiki, 

Galvoju, kad Holivudas padarė malonę, kad leido režisierei moteriai Patty Jankins kurti tokio didelio ir prabangaus masto filmą kaip „Nuostabioji moteris“ (angl. Wonder Woman) (2017), kurį gerai įvertino tiek kino kritikai, tiek kino žiūrovai. Moteris kuria filmą apie super heroję moterį – tikriausiai kitaip Holivudas nebūtų leidęs jokiai moteriai kurti filmą, pvz., apie Supermeną. Kiek pamenu paskutinį projektą apie Supermeną ir Betmeną, galiu pasakyti, kad anas filmas buvo nepalyginamai prastesnis, nors jame irgi buvo pasirodžiusi Nuostabioji moteris...

Na, o šis filmas sėkmingas, manau, dėl gerai išvystyto scenarijaus, kuris nors ir koks atrodytų super herojiškai tipažinis – geriečiai ir blogiečiai, tačiau visa panorama turi nemažai įdomių ir netikėtų rakursų. Filmo pradžia primena tarsi senovės Antiką, graikų mitologija ir legendos ir čia pat netikėtos sąsajos su Antruoju pasauliniu karu. Galbūt šio filmo pusę gerumo nulėmė tai, kad laiko linija pasirinkta ne šių dienų, o Antrasis pasaulinis karas, kur jau kur, bet būtent seksualią Nuostabiąją moterį, lakstančią tarp purvinų apkasų, nelabai tikėtumėm išvysti. Režisierė skyrė laiko proporcingai tiek juokeliams, tiek meilės reikalams, tiek vaizdo efektams ir nors filmo finalas labai jau numanomas, tačiau visumoje viskas sukalta taip turiningai, kad pasibaigus filmui, neapleidžia kažkoks keistas pasitenkinimas didžiuoju epiniu filmu jausmas, kas nebe taip dažnai nutinka, žiūrint tokį komercinį filmą.

Visumoje filmas iš esmės apie kostiumuotus herojus geras ir įtraukiantis, ir turi novatoriškų įdomių siužetinių vingių, bet svarbiausia – įtikinančią super herojės biografinę istoriją, kuri jaudina ir vizualiai gražiai įtikinama. Iš esmės esu labai patenkintas P. Jankins režisūra, kuri praeityje sukūrė stulbinantį filmą „Monstras“ (2003), atnešusį Charliz Theron „Oskarą“. Tikriausiai po „Daktaro Streindžo“ paskutiniu metu tai geriausias filmas apie super herojus.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 8.0


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. rugsėjo 6 d., ketvirtadienis

Filmas: "Liusija ir seksas" / "Lucia y el sexo" / "Sex and Lucia"



Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti ilgai mano sąrašuose „sėdėjusį“ ispanų filmą „Liusija ir seksas“ (Lucia y El Sexo / Sex and Lucia) (2001 m.). Ganėtinai senas ispanų filmas, tačiau nesenas tikriems kino gurmanams. Julio Medem yra vienas puikiausių kino genijų – man. Ir tai yra trečiasis jo darbas, kurį man teko pamatyti – „Maištingoji Ana“ (2007 m.), „Kambarys Romoje“ (2010 m.). Na, iš tikrųjų visada susilydau bežiūrėdamas Julio Medem darbus – jie puikūs! Prisodrinti ypatingos erotikos, o „Liusija ir seksas“ yra tikrai pilnas nuogybių – gražių, nebanalių, meniškai ir dvasiškai užpildytų nuogybių. Nežinau kito režisieriaus, kuris per aistrą parodytų tiek daug įdomios, intriguojančios ir prikaustančios žmogiškosios gelmės. Sakau jums, tai ne koks Tinto Brasas! 

Filmo fabula, kaip ir buvo galima tikėtis iš J. Medem‘o, yra paženklinta mistikos – rašytojas, kuris gyvena realiame gyvenime ir užmezga intymius santykius su tik iš pirmo žvilgsnio lengvabūde Liusija, pamažu persikelia gyventi į savo rašomos knygos pasaulį, pamažu personažai ima maišytis ir iš jo asmeninio gyvenimo ir knygos gyvenimo lipdosi susikryžminęs gyvenimas, kurių herojai susiduria vienas su kitu ir paaiškėja, kuo baigiasi paslaptingas rašytojo Lorenzo dingimas.

Praėjus 5 minutėms filmui, jau neabejojau, kad filmas mane, švelniai tariant, užves. Žiūrėjau tas erotines žaidimo scenas ir pagalvojau, kokie nuostabūs vyro ir moters santykiai, koks nuostabus yra seksualinis potraukis ir koks jis svarbus mūsų gyvenime, ir kaip jį, aišku, reikia išnaudoti. Reiktų parašyti visai atskirą knygą apie J. Medem personažų laisvo pasaulio ir laisvo gyvenimo išjautimą – tai visiškas „atsikabinimas“ nuo mums įprastų ir kaustančių dorybių kaip kuklumas, racionalumas, pastovumas, religinis užsiangažavimas, atsargumas, visuomenės normos, vertybės, nuostatos – viskas eina velniop, kai įsijungi Medem filmą, personažai man visada yra įkvepiantys, skaudūs, pilni aistros ir kartu nuostabaus laisvės potyrio. Žiūri ir galvoji, kad gyvenimas iš tikrųjų yra nesibaigiantis stebuklas, tik reikia jį gyventi kaip Julio Medem personažai.

Garsūs ispanų aktoriai garantuoja aukšto pilotažo vaidybą, režisūra – ar apie ją dar galima ką nors pasakyti? Man patinka tokie filmai, kurie nepasako visko iki galo, gal net nesuvokiami paprastu protu iki galo, juose ir filosofijos, ir meilės, ir klausimų, daugiavariančiai atsakymai, mįslės – visa tai sumaišius galima nulipdyti tai, ką vadinu pojūčių filmu. Tokį kiną reikia mėgti, tokį kiną reikia prisijaukinti, kitaip nieko nebus.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 65/10
IMDb: 7.2


Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

Filmas: "Žiaurus gailestingumas" / "Savage Grace"



Sveiki visi,

Kai pirmą kartą pamačiau filmą „Žiaurus gailestingumas“ (Savage Grace) (2007 m.), man nepatiko, iš tiesų, ištempiau iki pusės filmo ir jau nebepamenu, kodėl seansas baigėsi... Šįkart sugrįžau prie filmo po jau nemažai metų dėl senos geros meilės Julianne Moore ir tikrai nepasigailėjau, nes po daugelių matytų filmų, ši juosta jau atrodo kur kas kitaip, daug brandesnė, įdomesnė. Šiaip daugelį žiūrovų glumina filmo tema – incestas, motinos ir sūnaus intymūs santykiai, tačiau filmas paremtas ne audringa iškrypėlio fantazija, veikiau tai biografinis filmas apie nesveiko proto vaikiną, kuris realiame gyvenime išgyveno iki 1981 metų kalėjime, tai jo gyvenimo intymioji istorija, jo šeimos paslaptys. Išties kai kurios detalės filme glumina, bet man tas suglumimas patinka, patinka, kai istorija provokuoja, flirtuoja su žiūrovu, audrina jo fantaziją.

Filmas tikrai skirtas ne visiems, bet neabejoju, kad jis suras savo rimtą žiūrovą. Visa istorija žaviai, pakankamai stilingai nufilmuota, įdomus motinos infantiliškas charakteris, kurį sukūrė J. Moore, kas be ko, ji buvo ryškiausias personažas visame filme ir jai lygių nebuvo, džiaugiuosi antraeiliuose vaidmenyse pamatęs keletą nuostabių ispanų aktorių – Belen Rueda ir Elena Anaya. Nepavadinčiau filmo keistu, jis pakankamai gyvenimiškas, tačiau filmo finalas tiesiog šokiravo savo „lengvumu“, man ji pasirodė tokis teatrališkas, dirbtinas – tas smurtas, tas kritimas ant grindų, vaikino reakcija... Suprantu, kad tai protiškai sutrikusio žmogaus reakcija, tačiau pats veiksmas man buvo neužtikrintas, praktiškai pati pabaiga viską sudrumstė, o po to kaip visada – faktai apie realiai buvusius personažus.

Šiaip tikrai nesigailiu pažiūrėjęs, dailus filmas, yra gilių, intriguojančių dalykėlių, tad rekomenduoju tik rimtesnio ir kartu „pasyvesnio“ filmo mėgėjams.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 51/100
IMDb: 5.9




 
Jūsų Maištinga Siela,

2012 m. sausio 29 d., sekmadienis

Filmas: "Oda, kurioje gyvenu" / "El piel que habito"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą, kuris Lietuvoje spalio mėnesį buvo labai išreklamuotas. Tai ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro naujausias darbas „Oda, kurioje gyvenu“ (La piel que habit / The skin i live in) (2010 m.). Taigi šįkart Almodovaro grįžta su garsaus ir šokiruojančio romano ekranizacija ir šįkart jo mūzą Penelope Cruz keičia Antono Banderas bei Elena Anaya, pastarąją turėtume žinoti iš Julio Medem filmo „Kambarys Romoje“.

Žinot, Almodovaro filmai visada kažkuo kitokie, nors kartu ir labai panašūs. Šiek tiek teko nusivilti „Šaltais apkabinimais“, nes panešėjo į perspaustą melodramą, tačiau šįkart pats siužetas, kuris man kažkuo šiek tiek primena „Pasikalbėk su ja“ išgelbėjo visą filmą. Pirmąsias 40 minučių nelabai supratau, kas iš tikrųjų vyksta, kažkoks mokslininkas daro eksperimentus su ląstelėmis, pasakojama jo žmonos ir dukters istorija, o dar kažkokia keista moteris, uždaryta jo namuose, su juo koketuoja. Sakau, kas per nesąmonė, tačiau tai tik pradžios istorijos užuominos, kuri pasirodo iš tikro neįtikėtina.

Aišku, gyvenime nieko panašaus nebūna. Sudėtinga ir paties personažo mąstysena ir poelgių motyvaciją. Ar jis tik norėjo pasišaipyti iš savo dukters „skriaudėjo“, ar iš tikrųjų buvo tik šalto proto genijus, sugriovęs jam visą gyvenimą? Filmo siužetas iš tikro intriguoja ir jis gali tapti tikru diskusijų objektu – pradedant žmogiškumo klausimu ir baigiant teisingumo vykdymu. Žmogiškasis žiaurumas pagrindiniam personažui padovanoja galimybę patikėti meilės galia, bet taip ir neaišku dėl ko – dėl to, kad Vera panaši į jo buvusią žmoną Galą? O gal už tai slypi kita jėga? Ar įmanoma pertransformuoti žmogaus pojūčius ir energetiką? Ar galėjo Vera sugundyti vyrą? Milijonai klausimų kamuoja po filmo peržiūros, bet vienareikšmiško atsakymo niekas nepateikia. Tikriausiai patys nuostabiausi filmai ir yra, kuriuose lieka klaustukų arba daugtaškių...

Aktoriai puikūs, labai Amodovariški, kai kurios siužetinės peripetijos ir stilistika, kaip antai pasakojimo tėkmė, žmogžudysčių scenos yra tiesiog keistai trapios, prasilenkiančios su realybe, bet nepanašūs nė į vieno kito režisieriaus braižą.

Tai pakankamai intelektualus, šaltai karštas filmas apie kerštą, keistą meilę, bandymą užpildyti vienatvę, skausmą ir netektį šaltakraujiškumu. Manau, kad šis Almodovaro filmas labiau vykęs, nei „Šalti apkabinimai“ ir daugeliui kino gurmanų turėtų padaryti neblogą įspūdį.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 70/100
IMDb: 7.6



Jūsų Maištinga Siela

2010 m. kovo 13 d., šeštadienis

Filmas: "Pasikalbėk su ja" / "Hable con ella"


Sveiki mielieji, šiandien Jums noriu pristatyti dar vieną ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro filmą „Pasikalbėk su ja“ (Habla con ella). Na ką, aš beginklis prieš šį genijumi laikomą režisierių. Tai jau bene šeštas jo filmas, kurį matau ir galiu drąsiai pasakyti, jis vis dar vienas iš mano mėgstamiausių režisierių. Jo pasakojamos istorijos – nepakartojamos, tokios paprastos ir tokios sudėtingos. Tai daugiau nei muilo operos, jame yra Almodovaro dvasia. „Pasikalbėk su ja“ – tai 2002 metų sukurtas filmas, prieš „Blogą auklėjimą“, kuris pasirodė 2004m. ir tapo tikru skandalu. „Pasikalbėk su ja“ – tai istorija apie komos būsenoje gulinčią merginą, kuri jau ketverius metus nepabunda, bet ja rūpinasi vienas vaikinas, kuris ją rengia, masažuoja, prižiūri, ir be paliovos su ja kalbasi, tarsi ji būtų gyvas žmogus, o iš tikrųjų tėra tik tarsi medžiaginė lėlė. Galiausiai tas vaikinas norės ją tokios būklės net vesti, ją išprievartaus ir ji būdama komos būsenoje taps netgi nėščia. Galiausiai į gretimą palatą paguldoma kita mergina tokios pat būsenos, galiausiai antrosios vaikinas nedrįsta su ja kalbėtis taip, kaip kalbasi pirmasis vaikinas su savo mylimąja. Todėl filmas ir yra vadinamas „Pasikalbėk su ja“, nors iš tikrųjų kalbėsi, bet ji tavęs vis vien negirdės. Iš tikrųjų čia slypi placebas, psichologinis įsitikinimas, kad ji tave girdi. Ir pirmasis vaikinas tuo serga, jis bendrauja su komos būsenos mergina tarsi ji būtų gyva. Galiausiai visų keturių veikėjų gyvenimai taip susipina, kad jie tampa neatsiejami, jums tai reikėtų pamatyti, šis režisierius yra būtent tokių dalykų meistras. Filmas kaip visada yra toks, kai nereikia nieko, tik atsisėsti ir ilgai ilgai mėgautis, o kai jisai baigiasi, norisi dar ir dar tos istorijos tęsinio, tarsi panirtum į tokį sapną, iš kurio nesinori pabusti. Puiki aktorių vaidyba, nors šiame filme nėra Penelopės Cruz, bet ne bėda, ją kompensuoja puikus aktorius iš Argentinos, keista, kad jis vaidino tokiuose serialuose kaip „Mažyliai“ ir gavo tokiame filme vaidmenį, bet tai yra sveikintina. Pagrindinė šio filmo idėja yra tai, kad puikiai atskleidžiami žmonių gyvenimo posūkiai. Vieną dieną, rodos, mes galime prarasti absoliučiai viską, o kita, žiūrėk, jau turime visko, ko mums reikia. O ko mums reikia? „Pasikalbėk su ja“ parodo, kad eilinį kartą žmogui labiausiai reikia kito žmogaus, tai pagrindinis filmo variklis, kad žmogus negali gyventi be kito žmogaus. Kuo toliau gyvenu, tuo labiau įsitikinu, kad filmas yra beveik tas pats kaip knyga, ją galima panašiai išgyventi ir panašiai interpretuoti. Visada pažiūrėjęs Pedro Almodovaro filmus, suprantu, kad filmas gali priartėti prie knygos, nors jos niekada iš tikrųjų neatstos. Taigi jei turite gražaus laiko, norite gero gurmaniško filmo, siūlau Jums pasižiūrėti „Pasikalbėk su ja“.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 86/100
IMDb: 8.0



Jūsų Maištinga Siela