Filmas: "Neapykanta" / "La haine"

 Sveiki,

Dar šių metų „Kino pavasario“ sezone galite išvysti prancūzų dokumentinį filmą „Smurto monopolis“ (2020), kuriame pasakojama, kaip Prancūzijoje veikia policija prieš savo piliečius. Tai politiškai šokiruojantis filmas, kuriame dažnai keikiama vakarų civilizaciją dėl per didelio liberalizmo ir galimybių daryti „ką nori“ visgi pamatome, kaip policija, užuot tarnavusi pagal visas demokratijos idėjas savo tautai, tiesiog sadistiškai vykdo legalias smurto akcijas prieš bet kokius protestuojančius taikius žmones. Tai vyksta šiomis dienomis Prancūzijoje, tačiau įtampos tarp piliečių, emigrantų ir policijos būta nuolatos. Štai prancūzų režisierius Mathieu Kassovitz prieš 26 metus pristatė filmą „Neapykanta“ (pranc. La haine) (1995), kuriame iš dalies nagrinėjamas policijos ir nepaklusnios visuomenės santykis.

Istorijos dėmesio centre – trys draugužiai, toli gražu ne klasikiniai prancūzai: arabas, žydas ir afrikietis, kas šiomis dienomis yra statistinis prancūzas, gyvena savotiškame etniniame gete, kur galioja savitos taisyklės. Šiame rajone mirtinai policijos sumuštas arabų kilmės jaunuolis, kuris paguldomas į ligoninę ir saugomas tų pačių policininkų. Trys jaunuoliai klaidžioja po savo rajoną, gyvena kasdienį gyvenimą (brutalų, netašytą, dažnai pavojingą) ir vis prisimena, jog jų draugužis guli ligoninėje komos būsenos.

Tai vienos paros istorija, čia panašiai kaip vokiečių filme „Bėk, Lola, bėk“, atsiveria ištisas brutalumo ir pažeidžiamumo pasaulis. Vaikėziškai besielgiančių jaunuolių trijulė, su savimi besitampanti policininko ginklą, tik ir ieško provokacijos, kaip atsiteisti su policijos institucija. Tai keistai brutalokas filmas apie 10 dešimtmečio jau šiandien tikriausiai išnykusias arba gerokai pasikeitusias Paryžiaus subkultūras. Čia juodas humoras derinamas su smurtu, netašytas žodynas su draugyste, čia šokamas breikas, žaidžiama ginklais ir tai... geto rajono kasdienybė. Labai įdomiai ir dinamiškai perteiktas operatoriaus judesys, montažas, geto juodai-balta atmosfera, charakteringi jaunuoliai. Žiūrėjau šį filmą ir jis iš tikrųjų gerai pastatytas, tačiau tuo pačiu jutau kažkokią šios istorijos beprasmybę, tuštumą, išdrikusią siužetinę minties liniją, kuri tikriausiai surėdyta sąmoningai dėl kasdienybės perteikimo įspūdžio. Pavyzdžiui, ką tualete galėjo reikšti pagyvenusio žmogaus pasakojimas apie tremtį į Sibirą? Daug tokių nesuvokiamų ir iš pažiūros absurdiškų mizansceninių intarpų, kurie iš vienos pusės glumina, o iš kitos leidžia tapatintis su ta trijule ir pajusti, kad ne viskas gyvenant tame gete yra taip lengvai ir logiškai perprantama.

Filmas ekspresyvus, brutalus, slepiantis jaunuolių smurtinius gyvenimus, tiesos ir teisingumo troškimą prieš „legalų“ policijos smurtą. Filmas su geru aktoriaus Vincent Cassel pasirodymu, tačiau man visgi tai filmas labiau apie prancūzų subkultūros atstovus. Čia kaip žiūrėti filmą apie emo arba skin‘us iš 1990-ųjų epochos ir jausti istorinį tam tikrą pažinimą, tačiau tuo pat neturėti itin didelio tapatumo su šių subkultūrų ideologijomis. Manau, kai kuriems kino gurmanams šis filmas labiau patiks, nei man.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 8.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuostabioji moteris" / "Wonder Woman"

Sveiki, 

Galvoju, kad Holivudas padarė malonę, kad leido režisierei moteriai Patty Jankins kurti tokio didelio ir prabangaus masto filmą kaip „Nuostabioji moteris“ (angl. Wonder Woman) (2017), kurį gerai įvertino tiek kino kritikai, tiek kino žiūrovai. Moteris kuria filmą apie super heroję moterį – tikriausiai kitaip Holivudas nebūtų leidęs jokiai moteriai kurti filmą, pvz., apie Supermeną. Kiek pamenu paskutinį projektą apie Supermeną ir Betmeną, galiu pasakyti, kad anas filmas buvo nepalyginamai prastesnis, nors jame irgi buvo pasirodžiusi Nuostabioji moteris...

Na, o šis filmas sėkmingas, manau, dėl gerai išvystyto scenarijaus, kuris nors ir koks atrodytų super herojiškai tipažinis – geriečiai ir blogiečiai, tačiau visa panorama turi nemažai įdomių ir netikėtų rakursų. Filmo pradžia primena tarsi senovės Antiką, graikų mitologija ir legendos ir čia pat netikėtos sąsajos su Antruoju pasauliniu karu. Galbūt šio filmo pusę gerumo nulėmė tai, kad laiko linija pasirinkta ne šių dienų, o Antrasis pasaulinis karas, kur jau kur, bet būtent seksualią Nuostabiąją moterį, lakstančią tarp purvinų apkasų, nelabai tikėtumėm išvysti. Režisierė skyrė laiko proporcingai tiek juokeliams, tiek meilės reikalams, tiek vaizdo efektams ir nors filmo finalas labai jau numanomas, tačiau visumoje viskas sukalta taip turiningai, kad pasibaigus filmui, neapleidžia kažkoks keistas pasitenkinimas didžiuoju epiniu filmu jausmas, kas nebe taip dažnai nutinka, žiūrint tokį komercinį filmą.

Visumoje filmas iš esmės apie kostiumuotus herojus geras ir įtraukiantis, ir turi novatoriškų įdomių siužetinių vingių, bet svarbiausia – įtikinančią super herojės biografinę istoriją, kuri jaudina ir vizualiai gražiai įtikinama. Iš esmės esu labai patenkintas P. Jankins režisūra, kuri praeityje sukūrė stulbinantį filmą „Monstras“ (2003), atnešusį Charliz Theron „Oskarą“. Tikriausiai po „Daktaro Streindžo“ paskutiniu metu tai geriausias filmas apie super herojus.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela