Sveiki visi,
Štai ir skandinavai pagaliau mums pateikė savo kostiuminę dramą „Karališkas
romanas“ (A Royal Affair“ (2012). Nors danų režisierius Nikolaj Arcel savo
kūrinį vadina labiau istorine drama, nei kostiumine, ir tikina, kad jam kur kas
svarbiau buvo ne aukštuomenės manieros ir stalo serviravimas, bet būtent
Danijos tuometinė tragedija, kuri buvo kaip opi žaizda visai Europai. Išties filmas
sukėlė man didelių pamąstymų, nes būtent Lietuva yra panašioje sankryžoje, kai
visuomenė tiesiog piktavališkai nenori šviestis ir nori įstatymais save
apriboti ir bet kokios laisvesnės žmogaus teisių idėjos yra skelbiamos kaip „sugedusių
vakarų propaganda“, būtent tuometiniai danai taip mąstė apie nutautėjusius
prancūzus, Volterą bei Ruso.
Danijos karalystės aukštuomenės drama – nesveiko proto impulsyvus ir
skandalingas karalius bei tyli, mąsli ir protinga iš Anglijos atvažiavusi
naujoji karalienė, iš kurios atimamos visos laisvesnių idėjų knygos. Vienatvė ir
pareigos, vyro skandalai ir priekaištai. Gal jos likimas nebuvo toks smarkiai
kompleksuotas, kaip Marijos Antuanetės, kurą sunkiai pripažino prancūzų aukštuomenė,
tačiau jaunutei Karolinai Matildai taip pat nėra lengva... Na, kaip ir pats
pavadinimas jau byloja, tai kartu istorija ir apie skirtingų sluoksnių meilę,
aistrą ir meilužius. Na, juk tais laikais interneto ir TV nebuvo, žinoma, kad
intrigos buvo vienas iš gyvenimo malonumų ir azartų.
Kai kas sako, jog tai vienas iš sudėtingiausių ir realių dramatiškų
istorijų žmonijos valdymo laikotarpiu. Galgi, bet kur kas man painesnė meilės
ir giminystės istorija buvo britų filme „Karalienės sesuo“ apie seseris Boylen,
nei čia. Nepaisant visko, filmas iš esmės vykęs ir ganėtinai įdomus. Žinoma,
neapsieita be manieringumo ir kostiuminių dramų klišių, tačiau režisieriui
kažkaip vargais ne galais pavyko išlaviruoti meilės istoriją ir visos
karalystės pokyčių jausenas, skirti vienodai reikšmės herojams ir politiniams
įvykiams, o tai parodo filmo daugiasluoksniškumą ir gebėjimą nevienpusiškai
nupasakoti tuometinius Danijos įvykius.
Negalėčiau pasakyti, kad skandinaviško tokio tipažo filmas labai jau
skyrėsi nuo britų ar amerikiečių statomų kostiuminių-istorinių dramų, o ir pats
nieko naujo galgi neišvydau – tos pačios intrigos, aistros, tik va, susipažinau
su Danijos istorija, kuri iki tol buvo kiek nežinomesnė ir piešėsi vikingų ir
barbarų spalvomis, filme – nieko panašaus. O šiaip filmas nėra prastas, jis
nebanalus, netuščias, su aiškiais siekiais, mano akim jau atpažįstamais
skandinavų aktoriais. Mano galva, tai sveikintinas darbas.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.6
Jūsų Maištinga Siela
Na, tai pora klišių, susijusių su kostiuminiais filmais, prašom ta proga. "The Royal Affair" - neabejotinai geriausias pastarųjų metų kostiuminės dramos pavyzdys. Berlyno kino festivalyje šis filmas buvo išskiriamas kaip geriausias pavyzdys kaip reikia "dulkėmis nusėdusį" žanrą prikelti naujam gyvenimui. Iš peties padirbėjo režisierius, aktorių komanda ir kostiumų dailininkai.
AtsakytiPanaikinti