Filmas: "Jaunikiui" (Jaunikis) / "Bridegroom"

Sveiki,

Vieną dieną tikrai imsiu ir parašysiu traktatą apie lyčių įvairovės apraiškas, jų seksualinių orientacijų vaizdavimą kinematografijoje. Štai  visai neseniai teko pamatyti vieną naujausių dokumentinių filmų „Jaunikiui“ arba "Jaunikis" (pilnas pavadinimas tikriausiai skambėtų taip: „Jaunikiui: meilės istorija, neprilygstamasis“) (angl. Bridegeroom) (2013). Tai dokumentinio žanro filmas, kuris pasakoja apie dviejų jaunuolių draugystę. Jaunuoliai kilę iš vidurinių JAV valstijų, kur vyrauja sausas mačizmas ir bet kokios kitoniškos seksualinės apraiškos griežtai smerktinos. Filmas pasakoja apie tų jaunuolių jaudinančią draugystę – galėtume sakyti anokia čia filmo problematika, paprasta heteroseksualų meilę, bet...

2011 gegužės 7 dieną įvyksta nelaimingas incidentas ir po daugiau nei 6 metų draugystės vienas iš partnerių žūva. Antrajam partneriui neleidžiama ne tik jo aplankyti ligoninėje mirimo dieną, bet ir dalyvauti laidotuvėse, nes jis neturi jokių juridinių teisių. Pamažu JAV puritoniškosios šalys išsijudina ir įteisina partnerystę, santuokas tarp homoseksualų leidžia jiems legaliai ir teisiškai kurti šeimas, tačiau vis dar yra tokių šeimų, nuomonių ir valstijų, kurios kovoja su besikeičiančiu pasauliu ir lieka prie tradicinių vertybių – kažin, ar bereiktų vartoti „tradicinių“, nes „tradicinės“ kelia kažkokį pasitikėjimą, tvirtumą, veikiau turėtume sakyti „prietarų“.

Filmas išties vertas pačių aukščiausių balų – nesuvaidintos emocijos, nors, aišku, esama nemažai sentimentalumo, tačiau jis pilnas tikrumo, netekties skausmo, sąžinės graužaties. Po netekties vienas iš partnerių sukūrė Youtube vaizdo įrašą, kuriame išsakė savo problemas – įrašas tapo hitu, netrukus iš to gimė ir šis dokumentinis filmas, kuris dar kartą įrodo, kad nesvarbi lytis, seksualinė tapatybė (nors, aišku, ji svarbi, bet neverta paniekos ir diskriminacijos) – praradimo skausmas ir nepripažinimas netgi niekinimas gali komplikuoti žmogaus gyvenimą. O juk viskas galėjo būti kitaip šių žmonių gyvenimuose...

Po filmo iškilo daugybė minčių. Graudžių ir linksmų. Žinote, paskutiniu metu nemačiau nė vieno padoraus ar bent gero šia tema vaidybinio filmo – dokumentika leidžia prisikasti prie esmės, tačiau ji kartu vienkryptė. Vienkryptė šiame filme buvo todėl, kad žuvusio jaunuolio šeima atsisakė dalyvauti šio filmo kūrime ir iki šiol nepripažįsta nei sūnaus buvusio gyvenimo draugo, nei paties sūnaus homoseksualumą. Graudu, kai partneriai norėjo aplankyti pačias gražiausias pasaulio šalis ir tai darė sėkmingai, tačiau pusiaukelėje vienas žuvo, o kitas nebeteko prasmės... Filmas apie tai, kaip reikia gyventi toliau praradus žmogų, būtent šiomis tonacijomis skamba labiau filmas, nei filmas apie homoseksualų draugystę, nors šiam filmui, žinoma, svarbu ir tai. Labai rekomenduoju kaip šviečiamąjį filmą, kaip plečiantį pasaulėžiūros horizontus.

Filmą originalų kalba jau galima rasti YouTube kanale, o titruotą lietuviškai – torrentai.lt

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela