Šv. Velykų apreiškimai: tarp vištienos keptuvėje ir ryte prisikėlusio sniego

Sveiki,

Velykos... Atsikeli ir matai, kad už lango... hummm... pusnys, su kuriomis, rodos, atsisveikinai beveik prieš mėnesį. Ir atrodo, kad iš tikrųjų prisikėlė ne koks Kristus, o žiema, atėjusi Kristaus pavidalu – jeigu nenuskambės pernelyg šventvagiškai. Bet jau nuskambėjo.

Žolelėmis dažėme kiaušinius. Mane (kaip žolių ekspertą) išsiunti jų parnešti. Kaip ir kasmet. Atitirpę šaligatviai sugrąžino žalumą ir prisikėlimas kaip ir nuostaba jau buvo pasibaigę, tačiau niekaip negalėjau rasti tinkamų žolių, vien pienių lapai, tie kartūs, kuriuos nuskynus, kraujuoja karčiu pienu ir lieka ilgai žymės ant rankos, o rūbų išvis nepavyksta ilgai išskalbti. Joks prisikėlimo ženklas, bet... aplėkęs rajoną, pririnkau pilną kišenę ir galutinis rezultatas aukščiau pavaizduotoje fotografijoje. Tiesiai iš išmanaus nešiojamojo, kaip dabar jau įprastą, tiesiai po facebooko padidinamuoju stiklu... Be abejo, tai jau prisikėlimo ženklas.

Velykos. Pusė dienos prie viryklės, kepant vištieną migdoluose, kepant ją ant obuolių, kepant salotom, kepant... Sakyčiau antiprisikėlimo gestas. Ir žinoma, nervas, nes nieko valgyti nėra, o pagrindiniai patiekalai dar nepagaminti. Velykos ir tik rūpestis pilvu, sakytų, močiutė, bet nesako, nes ji mirusi. Tik sapnavau naktį, kol snigo, o nusnigęs sniegas virto rytiniu apsireiškimu, davė tikslius nurodymus, kokias žoleles rinkti prisikėlimo rytą. 

Tokios tos Velykos. Skrandžio rūpinimosi diena, tęsiant tradicijas ir tik retkarčiais tarp keptuvių ir žolelių rinkimų stebint pasaulį net ne akies krašteliu, o išsproginant sraigiškas akis iš akiduobių ir bandant lyg A. Tarkovskio filme įspėti apsireiškimo ženklus, būtinai prisikėlimo ir būtinai stebuklo, nes reikia tikėtis ir tikėti, o kaip kitaip. Juk ir tarp vištienos gabalų, margučių ir rytinio sniego turi būti Kristus. Ir būtinai prisikėlęs. Kas, kad nematomas, bet sukuriamas iš stebėtojų juslių ir tikėjimo kaip tai darydavo mūsų protėviai, tęsdami Velykų tradicijas. 

Tradicijos? O tai jau absoliutus prisikėlimo ženklas.

Jūsų Maištinga Siela