Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 175: švęsk kiekvieną dieną savo gyvenimą ir neribok kvailais įsitikinimais!

 Paveikslas: The Vicar's Tea Party, Beryl Cook, 1983

Sveiki, skaitytojai!

 

O jeigu visa tai tik šventė!? Ir mes viename didžiuliame gyvenimo šventėje, puotoje, kurią įteigė, kad nereikia švęsti, nes šventės – tai išskirtinė proga, kaip ir pakilios emocijos?

 

Gyvenimas vien tik šventė ir mes gimėme švęsti ir būti čionai tik šventėje, keldami vibracijas, mintis apie laimę. Bet kas gi yra šventė gyvenime? Argi ne ta nuolatinė pakyli sukuriama ir mintimis, emocijomis, darbais, veikla, meditacijomis palaikoma būsena, kai iš tikrųjų jautiesi savo vietoje čia ir dabar, kada gali be priežasties šypsotis ir nė trupučio nesijaudinti, ką pagalvos aplinkiniai?

 

Argi ne tos šventės esame nusipelnę... Ne... Nusipelnyti yra netinkamas žodis, tinkamas yra – būti toje vibracijoje, būti šventėje be pastangų, be inercijos, be sąlygų, be ribojančių įsitikinimų. Mes gimėme šį gyvenimą padaryti švente ir patys joje dalyvauti. Kaip Jums šis naujas įsitikinimas? Argi jis nėra kur kas įdomesnis, nei tas, kai sakome: „reikia smarkiai dirbti, kad patenkintume savo poreikius ir lūkesčius, o tada laimė ateis savaime?“ Kvailiau pasilikti prie durų, už kurių vyksta gyvenimo šventė, nė nesugalvosi. Tad užeikime į vidų. Čia ir dabar. Šventė.

 

Maištinga Siela

Baltų vienybės diena – rugsėjo 22 diena (Baltu vienības diena)

 

Sveiki,

 

Baltų vienybės dienos idėja kilo siekiant sustiprinti baltiškųjų tautų – lietuvių ir latvių – ryšius ir pabrėžti jų bendrą istorinį bei kultūrinį paveldą. Šventės data – rugsėjo 22-oji – pasirinkta neatsitiktinai. Būtent šią dieną, 1236 m., įvyko Saulės mūšis, kuriame susivienijusios žemaičių ir žiemgalių gentys nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Ši pergalė buvo itin svarbi, nes ji sustabdė Vokiečių ordino ekspansiją ir užkirto kelią baltiškųjų žemių kolonizacijai, suteikdama laiko susiformuoti Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Simboliškai ši data atspindi ne tik pergalę, bet ir baltiškąją vienybę, kuri leido atsispirti išorės spaudimui.

 

Nors Baltų vienybės dienos idėja buvo gyva jau anksčiau, oficialiai ji buvo įteisinta tik po ilgo ir kryptingo darbo. Lietuvoje 2000 m. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo rugsėjo 22-oji buvo paskelbta atmintina Baltų vienybės diena. Latvijoje ši diena oficialiai įteisinta Latvijos Seimo (Saeima) 2012 metais. Už šios šventės populiarinimą ir renginių organizavimą abiejose šalyse atsakingos įvairios organizacijos, istorijos institutai ir visuomeninės grupės. Viena svarbiausių iniciatyvų – Baltų taryba, vienijanti Latvijos ir Lietuvos bendruomenes, kurios tikslas – puoselėti baltiškąją kultūrą ir tradicijas.

 

Baltų vienybės diena yra minima įvairiais būdais abiejose šalyse, pabrėžiant skirtingus, bet susijusius aspektus. Ilgamečiu projektu tapo Baltų vienybės ugnies sąšauka. Kiekvienais metais, rugsėjo 22-osios vakarą Lietuvoje ir Latvijoje ant piliakalnių, kalnų ir kitų istorinių vietų, įsižiebia laužai, simbolizuojantys baltų vienybę ir dvasios stiprybę. Ši tradicija prasidėjo 2005 m. ir kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių. Taip pat šią dieną organizuojamos konferencijos, parodos, koncertai ir šventiniai renginiai, kuriuose pristatoma abiejų šalių kultūra, kalbos ir istorija.

 

Šiandien Baltų vienybės diena yra ne tik istorinės atminties diena, bet ir gyvas ryšio su Latvija simbolis. Šventė primena apie bendras šaknis ir bendrą likimą. Ji padeda jaunajai kartai suprasti, kad lietuviai ir latviai nėra vieni šaltiniame Baltijos jūros krante, bet dalis didesnės šeimos, kurią sieja šimtmečių istorija. Nors kalbos ir kultūros turi savitus bruožus, pagrindinės vertybės – laisvės troškimas, pagarba tradicijoms ir artimas ryšys su gamta – yra bendros. Ši diena skatina abipusį pažinimą ir stiprina broliškus ryšius tarp dviejų Baltijos valstybių.

Maištinga Siela

Kvietimas: forma, fonas, mėlynos spalvos su gėlėmis, rašyti kvietimą kaip nuotrauką, trafaretas, skelbimas gražus

 

Gegužės 4 diena – Latvijos nepriklausomybės diena / Latvijas Republikas Neatkarības atjaunošanas diena

 

Sveiki,

Sveikinu Latviją ir visus latvius su jų Nepriklausomybės atkūrimo švente!

1990 m. gegužės 4 d. Latvijos Aukščiausioji Taryba priėmė istorinę deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“. Šiuo dokumentu buvo paskelbta, kad Latvija atkūrė savo nepriklausomybę, kurią neteko 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdytos aneksijos metu. Deklaracija rėmėsi 1922 m. Latvijos Konstitucija, kurią Aukščiausioji Taryba paskelbė vėl galiojančia visoje šalies teritorijoje.

Šis žingsnis buvo labai svarbus ir simbolinis, žymėjęs ilgą Latvijos tautos siekį atkurti savo valstybingumą. Deklaracija pabrėžė, kad Latvija de jure visą okupacijos laikotarpį išliko nepriklausoma valstybe, o 1940 m. įvykiai buvo neteisėti. Dokumente taip pat buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas galutinai įtvirtinti nepriklausomybę ir sureguliuoti santykius su Sovietų Sąjunga, remiantis 1920 m. Rygos taikos sutartimi.

Nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos priėmimas buvo reikšmingas įvykis, tačiau tai nebuvo galutinis taškas. Latvija dar turėjo įveikti nemažai iššūkių, siekdama tarptautinio pripažinimo ir visiškos nepriklausomybės. Šis žingsnis buvo glaudžiai susijęs su panašiais procesais Lietuvoje ir Estijoje, o Baltijos šalių vienybė, ypač pademonstruota įspūdingame „Baltijos kelyje“ 1989 m., turėjo didelę reikšmę siekiant šių tikslų.

**

1990 gada 4. maijā Latvijas Augstākā Padome pieņēma vēsturisko deklarāciju "Par Latvijas Republikas neatkarības atjaunošanu". Ar šo dokumentu tika pasludināts, ka Latvija atjauno savu neatkarību, ko tā zaudēja 1940. gadā Padomju Savienības veiktās aneksijas rezultātā. Deklarācija balstījās uz 1922. gada Latvijas Satversmi, kuru Augstākā Padome pasludināja par atjaunotu spēkā visā valsts teritorijā.

Šis solis bija ļoti svarīgs un simbolisks, iezīmējot ilgu Latvijas tautas tieksmi atjaunot savu valstiskumu. Deklarācija uzsvēra, ka Latvija de jure visu okupācijas periodu palika neatkarīga valsts, un 1940. gada notikumi bija nelikumīgi. Dokumentā tika paredzēts arī pārejas periods, kura mērķis bija galīgi nostiprināt neatkarību un noregulēt attiecības ar Padomju Savienību, pamatojoties uz 1920. gada Rīgas miera līgumu.

Neatkarības atjaunošanas deklarācijas pieņemšana bija nozīmīgs notikums, taču tas nebija galīgais punkts. Latvijai vēl bija jāpārvar daudzi izaicinājumi, lai panāktu starptautisku atzīšanu un pilnīgu neatkarību. Šis solis bija cieši saistīts ar līdzīgiem procesiem Lietuvā un Igaunijā, un Baltijas valstu vienotībai, īpaši demonstrētai iespaidīgajā "Baltijas ceļā" 1989. gadā, bija liela nozīme šo mērķu sasniegšanā.

Maištinga Siela / Dumpiniece Dvēsele

Gegužės 1 diena – Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą diena!

 

Gegužės 1-oji Lietuvai turi dvejopą reikšmę, persipynusią su istorinėmis ir šiuolaikinėmis aktualijomis. Pirmiausia, tai yra Tarptautinė darbo diena, visame pasaulyje simbolizuojanti darbininkų solidarumą ir kovą už geresnes darbo sąlygas. Lietuvoje ši diena taip pat mena ilgą istoriją, susijusią su darbininkų judėjimu, reikalavusiu teisių, socialinės gerovės ir teisingo atlygio už darbą. Nors šiuolaikinėje Lietuvoje profesinės sąjungos nėra tokios galingos kaip anksčiau, gegužės 1-oji išlieka svarbia proga atkreipti dėmesį į darbo rinkos problemas, diskutuoti apie darbuotojų teises ir socialinę apsaugą.

Antra, gegužės 1-oji Lietuvai yra reikšminga kaip diena, žyminti šalies įstojimą į Europos Sąjungą 2004 metais. Šis istorinis įvykis atvėrė Lietuvai naujas galimybes politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse. Tapimas ES nare leido Lietuvai integruotis į bendrąją Europos rinką, gauti struktūrinę paramą, dalyvauti sprendimų priėmime ir stiprinti savo tarptautinį vaidmenį. Todėl gegužės 1-oji yra ne tik Darbo diena, bet ir Europos dienos išvakarės, primenančios Lietuvos pasirinkimą būti vieningos Europos dalimi ir naudotis šios narystės teikiamais privalumais. Ši diena skatina apmąstyti Lietuvos vietą Europoje ir jos indėlį į bendrą Europos projektą.

Maištinga Siela

Baltijos kelias / Baltijas ceļš / Balti kett / The Baltic way (1989 m. rugpjūčio 23 diena)

 

Sveiki,

 

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, įvyko Baltijos kelias. Esminė diena, kuri prisidėjo prie Sovietų Sąjungos imperijos byrėjimo ir padėjo pamatus Baltijos šalių nepriklausomybei atkurti. Sveikinu visus su šia puikia diena!

 

Maištinga Siela

Maištinga Siela sveikina visus su šv. Velykomis!

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Šventų Velykų proga labiau kaip niekada prisimenu vaikystės Velykas. Močiutę, kuri didžiuliame bidone gamindavo naminį alaus ir giros gėrimą. Prisimenu, koks kildavo jaudulys žiūrint animacinius filmus apie Jėzaus nukryžiavimą, apie pamaldumą namuose, įprotį pabučiuoti kiekvieną narį Velykų rytą, net ir tuos, kurių labai nemėgdavai, nes, anot močiutės, Velykos buvo sakralus reikalas, atleidimo metas ir, žinoma, valgių bei kiaušinių dažymo reikalai. Visada tradiciškai – svogūnų lukštais taip, kaip dabar matote šioje mano fotografijoje. Tai tikriausiai vienas iš nedaugelio dalykų, ką kaip savaime suprantamą dalyką kartoju per kiekvienas Velykas. Ne dėl to, kad būčiau katalikas, o tiesiog tai daugiau nei krikščioniška šventė, tai saviti naujieji metai, nauja atgimimo pradžia, kokią maniausi turėjęs vaikystėje.

 

Sveikinu visus su dar vieneriomis Velykomis ir linkiu, kad niekada nedingtų šviesa, nepriklausomai nuo to, ar Jums tai religinė šventė, ar tiesiog šventė, kai gali susitvarkyti namus ir pasijausti, jog besitvarkydamas atsinaujinai, išvalei ir save patį, vadinasi, savotiškai atgimei. Nuolatinio atgimimo ir sveikatos.

 

Jūsų Maištinga Siela

Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Ir nėra pabaigos Vasario 16-ajai

(fot. Bess Hamiti)

Sveiki,

Vasario 16-oji mūsų tautai itin svarbi. Net neketinau daryti šio įrašo, nes viską jau susakėme socialiniuose tinkluose. Mano gyvenimas tarp „laisvų“ lietuvių gana prieštaringas. Tai kartais panašu į nuoširdžias krepšinio rungtynes: jeigu tu nežaidi lietuvių komandoje, vadinasi, nelabai tau kas yra veikti ir pačioje Lietuvoje. Kas toji Lietuva? Gyvūnas ar rugio varpai – nė motais ta Lietuva, tai tik mums, žmonėms ji yra reikšminga. Šiandien pagalvojau, kad esu menkas patriotas, nes būti patriotu yra labai didelė grėsmė būti nacionalistu, todėl labai atsargiai reiškiu meilę tėvynei. Pamenu, per nacionalines mūsų šventes sumušti kitataučiai. Juk iš meilės Lietuvai, ne kitaip. Jie nešė Vytauto atvaizdą, mojavo trispalve ir tuo pačiu prie batų buvo prilipęs svečio iš Maroko kraujas...

 

Nenoriu kalbėti, kokia graži yra Lietuvos idėja be tamsiosios realybės pusės, be to, kad Lietuva gali būti ir galingas ginklas niekinti, skriausti, skaldyti ir talžyti (prisiminkime Vytauto paminklo ir Šimašiaus paplūdimio karus Lukiškių aikštėje). Labai noriu, kaip ir kasmet, kad to liktų mažiau ir mažiau. Kad mažiau būtų aiškinančių, kas gali atvykti gyventi į Lietuvą, kas gali mylėti ir tuoktis, o kas negali.

 

Man patiko šiandien perskaitytos Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės mintys apie tai, kad Lietuva kaip valstybės darinys yra, o štai žmonės vis dar sugraduoti pagal tam tikrus požymius. Kai kas iš lietuvių kitus laiko mažiau lietuviais, pavyzdžiui, išvykusius dėl nepritekliaus dirbti svetur. 30 metų šlovinama laisvė taip dar ir netapo tikra realybė tarp pačių žmonių. Dar skaudžiai ir kantriai mokomės, net ne metais ir naujais įstatymais, bet kartomis. Tai šimtmečio klausimas, nes taip lėtai kinta lietuvio savimonė. Tam tikrose grupėse, socialiniuose sluoksniuose – taip, bet vieningos Lietuvos idėja vis dar tėra tik idealas, siekiamybė. Tikriausiai visada taip ir bus, kol būsiu gyvas, nes tai mūsų visų gerumo matas, mūsų tobulėjimo tikslas, tai, kas mus daro geresniais. Toji vizija labai svarbi, bet mes žinome, kaip lengva prisidengus nacionalistiniais ženklais visur ieškoti priešų, netgi tarp savų lietuvių.

 

Šią nuotrauką padarė Bess Hamiti Kosove. Ant jos uždėjau Lietuvos vėliavą, nes ir Kosove, ir Kanadoje, ir Madagaskare lietuvis turi išlikti visų pirma ne tiek lietuviu, o žmogumi. Be žmogiškumo ir empatijos, negalioja joks „lietuvio“ statusas. Tai nereiškia, kad niekinu ir menkinu lietuvių tautą ar tapatumą, tik sakau, kad judame link savo idėjos, o bejudėdami taip tobulėjame, kad nusimetame bet kokius skirtumų supriešinimus ir pagaliau pripažįstame lėtai ir skausmingai, o kartais beveik nenoriai kiekvieno iš mūsų unikalumą. To ir linkiu. Būti žmonėmis lietuviais.

 

Jūsų Maištinga Siela

Kalėdinis Maištingos Sielos sveikinimas skaitytojams

Sveiki,

Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos... Kelintos jos man? Kelintos jos Jums? Kalėdos man tarsi stabdžiai – sustoti, pagalvoti, pailsėti, apsvarstyti, brėžti su koja sniege ar purve liniją ir matuoti dar vieną kažin kokią distanciją.

Norėtųsi, kad tos distancijos būtų tik vis prasmingesnės, vis geresnės, vis įdomesnės. Šįkart noriu palinkėti visiems (kartu ir sau pačiam) pamiršti iškreiptus ir susisukusius veidus, pamiršti politiką, sąskaitas, pamiršti tą sunkų gyvenimą, į kurį esame be pasirinkimo įvelti dėl ekonomikos, paskolų sveikatos problemų ir kt. Ir trumpam „sugauti šviesą“, sugauti žydrąją paukštę ir nors akimirkai pasijusti dėkingiems, kad gyvename, kad kvėpuojame, kad galime judėti į priekį, kad yra aplink mus šis nuostabus galimybių pasaulis!

Taigi, noriu palinkėti gyventi įdomiai smulkmenose, pastebėti geras tendencijas, juoktis iš savo kvailų nesėkmių, nustumti cinizmą ir piktdžiugą į šalį, daugiau naudotis besąlyginės meilės resursais ir kartais sau pasakyti: „aš esu čia ir dabar, tiesiog esu, esu, esu... ir dėl to, kad esu ir suvokiu tai čia ir dabar, gera gyventi; gera lyg bitei rinkti gerą ir nelabai patirtį, lipdyti iš patirties instrumentų save.“

Būkime ne tik per Kalėdas, bet visur ir visada – džiugiausiomis ir juodžiausiomis akimirkomis – sau įdomūs, priimdami viską kaip nuostabią gyvenimo patirtį. Su šv. Kalėdom ir artėjančiais Naujaisiais metais!

Jūsų Maištinga Siela

Šv. Velykų apreiškimai: tarp vištienos keptuvėje ir ryte prisikėlusio sniego

Sveiki,

Velykos... Atsikeli ir matai, kad už lango... hummm... pusnys, su kuriomis, rodos, atsisveikinai beveik prieš mėnesį. Ir atrodo, kad iš tikrųjų prisikėlė ne koks Kristus, o žiema, atėjusi Kristaus pavidalu – jeigu nenuskambės pernelyg šventvagiškai. Bet jau nuskambėjo.

Žolelėmis dažėme kiaušinius. Mane (kaip žolių ekspertą) išsiunti jų parnešti. Kaip ir kasmet. Atitirpę šaligatviai sugrąžino žalumą ir prisikėlimas kaip ir nuostaba jau buvo pasibaigę, tačiau niekaip negalėjau rasti tinkamų žolių, vien pienių lapai, tie kartūs, kuriuos nuskynus, kraujuoja karčiu pienu ir lieka ilgai žymės ant rankos, o rūbų išvis nepavyksta ilgai išskalbti. Joks prisikėlimo ženklas, bet... aplėkęs rajoną, pririnkau pilną kišenę ir galutinis rezultatas aukščiau pavaizduotoje fotografijoje. Tiesiai iš išmanaus nešiojamojo, kaip dabar jau įprastą, tiesiai po facebooko padidinamuoju stiklu... Be abejo, tai jau prisikėlimo ženklas.

Velykos. Pusė dienos prie viryklės, kepant vištieną migdoluose, kepant ją ant obuolių, kepant salotom, kepant... Sakyčiau antiprisikėlimo gestas. Ir žinoma, nervas, nes nieko valgyti nėra, o pagrindiniai patiekalai dar nepagaminti. Velykos ir tik rūpestis pilvu, sakytų, močiutė, bet nesako, nes ji mirusi. Tik sapnavau naktį, kol snigo, o nusnigęs sniegas virto rytiniu apsireiškimu, davė tikslius nurodymus, kokias žoleles rinkti prisikėlimo rytą. 

Tokios tos Velykos. Skrandžio rūpinimosi diena, tęsiant tradicijas ir tik retkarčiais tarp keptuvių ir žolelių rinkimų stebint pasaulį net ne akies krašteliu, o išsproginant sraigiškas akis iš akiduobių ir bandant lyg A. Tarkovskio filme įspėti apsireiškimo ženklus, būtinai prisikėlimo ir būtinai stebuklo, nes reikia tikėtis ir tikėti, o kaip kitaip. Juk ir tarp vištienos gabalų, margučių ir rytinio sniego turi būti Kristus. Ir būtinai prisikėlęs. Kas, kad nematomas, bet sukuriamas iš stebėtojų juslių ir tikėjimo kaip tai darydavo mūsų protėviai, tęsdami Velykų tradicijas. 

Tradicijos? O tai jau absoliutus prisikėlimo ženklas.

Jūsų Maištinga Siela

Skaidrė: Su Rugsėjo 1-ąja!

Sveiki,

Artėja Rugsėjo pirmoji, pamaniau, kad visai kam nors pravers mano archyvuose pasiklydusi skaidrė. Primenu, kad sveikinimai su prielinksniu „su“ kaip pvz., Su Rugsėjo pirmąja yra šalutinis normos variantas, o tai reiškia, kad geriau vartoti tokią konstrukcija: „Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga“, todėl geriau sakyti Rugsėjo pirmosios šventė, nei Su Rugsėjo 1-ąja.

Jūsų Maištinga Siela