Maištinga Siela sveikina su 2025 metais: mano puslapio išlikimo klausimas

 

Sveiki,

Sveikinu sulaukus 2025-ųjų metų! Žvelgdamas į praėjusius metus, matau labai daug galimybių, kuriomis ne visomis ir ne visada tekdavo pasinaudoti. Bet buvo ir nemažai dinamikos, renginių, kelionių. Tai mano kelionių metai! Galgi net antrieji iš eilės, nes popandeminiam laikotarpiui pasibaigus ėmiau keliauti kaip išprotėjęs.

Tiesa, šiemet, 2025 metais, „Maištingos sielos“ saitas jau skaičiuos 17 metus, o per 2024 metus padariau rekordinių skaičių įrašų (590!!!). Aišku, ne visi jie reikšmingi ir įdomūs, tačiau būna dienų, kada susimąstau apie šio saito būsimą likimą, kas jo laukia didėjant dirbtinio intelekto įtakai. Kasmet, nors įrašų vis gausėja, tačiau apsilankiusiųjų ir skaitytojų kasmet reguliariai skaičius traukiasi ir mąžta. Nors niekada neturėjau tikslingos skaitytojų auditorijos ir iki šiol teigiu, kad visi šie įrašai daugiau ar mažiau skirti mano kultūrinėms patirtims klasifikuoti, visgi susimąstau ir apie „Maištingos sielos“ pabaigą, juolab kad visai greitai pasikeis ir mūsų paieškos naršyklės, kurios taps dirbtinio intelekto paieškos ir užklausos laukeliais, todėl prieinamumas, žinoma, taip pat labai sumažės ir, manau, daugelis dalykų kaip ir „Maištinga siela“ anksčiau ar vėliau nugrims į istoriją.

Gal ir liūdnos prognozės senajam internetiniam informaciniam laukui, bet kita vertus, gal ateinantys pokyčiai gali atnešti ir laisvesnių, įdomesnių dalykų – juk niekada nežinai. Tai tik rodo, kad prie nieko nereikia pernelyg prisirišti, nes viskas kinta, viskas greitai keičiasi, o pastaruoju metu ypač technologijų pasaulyje. Kol kas neketinu kur nors dingti, tačiau dėl puslapio likimo susimąstydavau ir anksčiau, nes tekstinius blogus jau iš esmės pakeitė vaizdinės medžiagos, kurias esame linkę greičiau išklausyti ir pasižiūrėti negu perskaityti tekstą. Teksto era susitraukė, ji apnaikino tiražus, asimiliavo su reportažais, nuotraukų kartotekomis ir kitomis medijomis, tad ir žinių portalai tapo vaizdinių reportažų hibridais, nes niekas nebenori skaityti ilgesnių tekstų. Skaitymo ir rašymo kultūrą pakeitė tinklalaidžių žanras, todėl natūralu, kad tekstiniai portalai nebepritraukia skaitytojų.

Visgi sveikinu su 2025 metais ir linkiu, kad kiekvienas pokytis atneštų naujovių ir praplėstų mūsų akiratį, kad visur mus lydėtų nepamainomas smalsumas tyrinėti šį pasaulį ir juo mėgautis.

Maištinga Siela

Maištinga Siela sveikina su dar viena Odisėja – šv. Kalėdos ir netrukus prasidėsiantys 2025!

Sveiki,

 

Dar šįryt pasakiau – jokių šiandien sveikinimų! Jie pasimeta tarp kitų, nuskęsta, o žodžiai ir linkėjimai kartojasi metai iš metų ir apsigludina, atrodo, nebetenka prasminio aštrumo. Panašiai kaip Algimantas Mackus savo viename eilėraštyje rašo: „nebeieškokime, mes nieko nesurasime“. Manau, tik savo minčių, jausmų ir paklydimų bei atradimų vandenyne galima bandyti ką nors sužvejoti, bandyti nuraminti įsisiautėjusias savo pačių sukeltas bangas.

 

Perplaukėme 2024-uosius, o laivas tik trumpam stabtelėjo prie Kirkės salos krantų. Metai man visada yra plaukimas per laiką ir sezonus. Panašiai kaip Odisėjas, kuris po Trojos karo grįžta visada namo į Itakę, bet niekaip negali sugrįžti. O tą mylimą ir tolimą Itakę puikiai perteikė graikų kilmės poetas Konstantinas Kavafis... Kur toji manoji Itakė? Visada kelionėje su manimi ir jumis, kad ir kas benutiktų. Ji kaip žemių sauja, visada kartu, kad ir kas su tavimi besidarytų, kas beužpultų – džiaugsmas begalinis, ar liūdesio demonai, Itakė visada kelyje. Todėl visada linkiu su savimi turėti save kaip tą žemių saują, žinoti save ir savo troškimus kelyje per ateinančius metus.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištinga Siela sveikina visus su šv. Velykomis!

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Šventų Velykų proga labiau kaip niekada prisimenu vaikystės Velykas. Močiutę, kuri didžiuliame bidone gamindavo naminį alaus ir giros gėrimą. Prisimenu, koks kildavo jaudulys žiūrint animacinius filmus apie Jėzaus nukryžiavimą, apie pamaldumą namuose, įprotį pabučiuoti kiekvieną narį Velykų rytą, net ir tuos, kurių labai nemėgdavai, nes, anot močiutės, Velykos buvo sakralus reikalas, atleidimo metas ir, žinoma, valgių bei kiaušinių dažymo reikalai. Visada tradiciškai – svogūnų lukštais taip, kaip dabar matote šioje mano fotografijoje. Tai tikriausiai vienas iš nedaugelio dalykų, ką kaip savaime suprantamą dalyką kartoju per kiekvienas Velykas. Ne dėl to, kad būčiau katalikas, o tiesiog tai daugiau nei krikščioniška šventė, tai saviti naujieji metai, nauja atgimimo pradžia, kokią maniausi turėjęs vaikystėje.

 

Sveikinu visus su dar vieneriomis Velykomis ir linkiu, kad niekada nedingtų šviesa, nepriklausomai nuo to, ar Jums tai religinė šventė, ar tiesiog šventė, kai gali susitvarkyti namus ir pasijausti, jog besitvarkydamas atsinaujinai, išvalei ir save patį, vadinasi, savotiškai atgimei. Nuolatinio atgimimo ir sveikatos.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 36: Laimingų Naujųjų 2024 metų! Te vyksta svarbiausia – gyvenimas!

 

Sveiki,

Naujieji metai jau tuoj ant nosies!

Šiemet padariau bene daugiausiai įrašų per šitiek „Maištingos sielos“ gyvavimo metų, net 553! Ir šiemet tai paskutinis įrašas, ir džiugu, jog tai jau 36 pozityvumo įrašas. Labai džiaugiuosi, jog kasdien pamatyti ir užfiksuoti pozityvūs dalykai padeda kitaip orientuotis ir jaustis pasaulyje, nesureikšminti iškylančių bėdų, jų nedauginti, išlipti kaskart vis sausesniam ir sausesniam.

Šiemet esu sau dėkingas už tą ateinantį ir įsitvirtinantį supratimą, kad turiu pats ir tik PATS save ištraukti iš keblumų ir nereikia lūkuriuoti, kad pasaulis ims ir manęs kaip nors pagailės, kad susiklostys kokie nors geresni laikai. Savipagalba ir savikontrolė yra tai, ką tikiuosi toliau tęsti, o juk viskas prasideda nuo minčių, kurie perauga į žodžius, o šie į veiksmus. Taip keičiamas likimas. Manau, nemažai šiemet pasėjau gerų dalykų, esu be galo sau ir pasauliui už tai dėkingas. Dėkingas ir tiems čionai atklystantiems ir perskaitantiems.

Jeigu kasdien pabudę galite kam nors rasti už ką padėkoti (mamai, tėvui, draugams, sau, saulei, lietui, gaivai, karščiui, vienatvei, augintiniui, sutiktiems praeiviams, vaikams, Visatai ir t. t.), vadinasi, yra dėl ko gyventi ir stengtis padaryti ką nors pozityvaus ir gero, kad šis pasaulis būtų geresnis.

Sveikinu su Naujaisiais 2024 metais! Viskas buvo, yra ir bus gerai!

Jūsų Maištinga Siela

Maištinga Siela sveikina su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais 2024 metais!

 

Sveiki,

Dar vieneri metai, ir dar vienerios Kalėdos... Tiek jau daug gyvenime prilinkėta, bet labiausiai ir nuoširdžiausiai pasitvirtina tai, ką pats linkiu sau, tinka ir kitiems. Ateinančiais metais linkiu sau ir Jums susitvarkyti mintis ir jausmų pasaulį, pamiršti nelaimes ir vargus, kiekvieną priimti kaip savą ir kartu unikalų. Nebeteisti ir nebesmerkti, nebebandyti piktintis, kad visi aplinkui neatitinka tavo matymo ir supratimo – to nereikia jau seniai. Linkiu nebeplakti savęs ir kitų. Priimti iššūkį keistis, pamirštant klaidingą įsitikinimą, kad pasaulis tau gimstant kažką tau turėjo duoti. Niekas nieko nežadėjo, tik mes patys savo pačių pamokomis einame į to pasaulio kokybę ir savikūrą, o tai galų gale veda į klasikinius dalykus: sveikatą, meilę, pasitikėjimą, turtą, gausą, nuotykius, taiką ir gyvenimo pasitenkinimą. Kasdien, kas minutę, kiekvieną akimirką jauskimės visaverčiai ir nusipelnę laimės.

Jūsų Maištinga Siela

Sveikinu Rugsėjo 1-osios proga! Lai laimė liejasi laisvai, o iššūkiai palauks!

Sveiki,

Sveikinu! Sveikinu! Sveikinu! Kadangi šiandien Mokslo ir žinių diena, visų pirmiausia, sveikinu naujus studentus su nauju startu, sveikinu ir tuos, kurie jau baiginės šiemet bakalaurą ir magistrą, sveikinu dėstytojus ir mokinius, sveikinu mokytojus, nes tai iš tikrųjų Naujieji metai, ne tik mokslo, bet ir naujo ciklo, naujo organizmo prisitaikymo prie rytinio žadintuvo, konspektų, mokinio rašinių ir uždavinių taisymų, kontrolinių darbų pasiruošimo. Nors ministerija turi savo ausyse nemažai vaško ir girdi tik statistikos trimitus (kaip gerai šiandien per „Panoramą“ pasakė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Violeta Žebrauskienė, statistika meluoja), o tikrovė yra ministerijai nežinoma, visgi siūlau ir moralinį streiką, nesusireikšminti dėl iššūkių. Juk mokyti nėra kam, o su iššūkiais tegu dirba ministerijos darbuotojai, o ne mokiniai ir mokytojai. Tad linkiu šiuos nerimo gaubiančius ateinančius Naujuosius metus gyventi ramiai, natūraliai atstumiant iššūkius į jiems skirtą vietą – jų kūrėjų galugerkles.  

O šiaip dar ir visus tinginius su rudeniu! Visus besiskundžiančius, kokia buvo prasta vasara (per karšta, arba per vėsi). Viskas vis tiek kitą pavasarį brangs, ypač braškės gatvėse, voveraitės litriniuose stiklainiuose, maistas ir nakvynė Palangoje, o verslininkams vis tiek bus tik dar blogiau, o užvis blogiau ūkininkas, nes toji tikrovė visada netikra, ji apžergta statistikos Trojos arklio, o žvengia pro nasrus žiniasklaidos mediniai dubleriai už eurą ar du. Po šia saule ramybę galima susikurti tikriausiai tik viską priimant nerimtai, galgi net ciniškai kaip Sigitas Parulskis savo tekstuose. Nes šiaip ar taip tikra tik tai, ką mes jaučiame ir darome, o ne ką sako melo-sterija.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Viktoras Uspaskich Kovo 8 dienos proga sveikina moteris (seksizmas)

 Sveiki,

Sveikinimu su Kovo 8-osios diena, tarptautine Moters diena netikėtai internete driokstelėjo lyg perkūnas iš giedro dangaus politikas ir vandens energijos įkrovėjas rankomis Viktoras Uspaskich. Aišku, lygių teisių kontrolieriai iškart atkreipė dėmesį į kelis sveikinimo niuansus, kurių negali pamatyti  tikriausiai tik aklas.

Šiaip, jeigu pasidomėtų ponas Uspaskichas, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis buvo pradėta minėti tarptautinė Moters diena, suvoktų, kad jo sveikinime yra viskas, dėl ko moterys XX a. pradžioje Kopenhagos suvažiavime kovojo t. y. prieš moters įkalinimą namų sąlygomis, namų priedą apyvokoje, motinos pakaitalą prie keptuvės ir puodų. Uspaskichas net pamini lovą, kurią moteris pakloja rūpestingai vyrui (aliuzija į intymius sekso santykius, žodžiu, paklojusi dar ir patenkina), vaikų gimdymą ir t. t. Kopenhagos susirinkime moterys visam tam sakė STOP, jos reikalavo lygių teisių ir pagarbos, tad mažų mažiausia sveikinti moteris su moters laisvėjimo ir pagarbos diena, minint tuos pačius tradicinius moters gimdymo mašinos ir vyro poreikių tenkinimo lėlės vaidmenis, gražiai „įvilktus“ į poetinius švelnumo leksinius niuansus, yra, sakyčiau, arba labai ciniškas dalykas, arba tiesiog kvailumo demonstravimas.

Bet neapsigaukime ir nebūkime naivūs, kai kalbame apie Uspaskicho požiūrį į moteris. Jie primena patino sampratą apie patelę. Jis iš tikrųjų jas tokias ir mato. Namų šeimininkės, vaikų gimdytojos XIX amžiaus vaidmenyje ir tik tokią „lygybę“ supranta. Nupirkęs kvietką ir dėžę Rafaelo, pasimylėjęs su moterimi vyras išties gauna pergalę, nes skyrė tam dėmesio ir gavo atsaką. Baisiausia ne Uspaskicho seksistinis sveikinimas, kuris pažemina moteris Moters dieną už viską, kas jau iškovota, bet tuo, kad atsiranda moterų, kurios smarkiai įtikėjusios, jog toks ir yra jų vaidmuo, o Uspaskichas yra tas riteris, kuris vėl sugrąžina moterišką pasitikėjimą moterims, nė nesuprasdamos, kad jos tiesiog durninamos.

Taigi.

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Sveiki sulaukę Naujųjų 2023-ųjų metų!

 

Sveiki,

Su Naujaisiais Geraisiais metais! Nors man nebuvo pastarieji keleri metai lengviausi, žvelgiant į 10 metų laikotarpį, visgi iš šių metų tikiuosi pakylėjimo, atsispyrimo savoje laimės skalėje. Taigi visi žinome, kad laimę, džiugesį ir pasitenkinimą sukuria sąmoningas žmogaus apsisprendimas būti tuo laiminguoju. Neleidimas aplinkybėms paveikti tavo apsisprendimo būti tuo laimingu.

Dievas mato, bandžiau tą daryti, ir retkarčiais, labai trumpam nušvitimo momentą tai pavykavo padaryti, tačiau viskas subliukšdavo. Gal pernelyg stengtasi? Gal priartėta prie saviapgaulės? Sunku pasakyti. O gal tiesiog lemta tai išgyventi. Galiausiai linkiu tiems, kuriems sudėtinga, leisti tam sudėtingumui būti. Sakoma, kad net negalima su visu tuo kovoti, nes tada tapsi savo problemų ir sunkumų atspindžiu. Tad linkiu nekovoti, netapti savo kovos priešo atspindžiu, o lengvai pakilti virš visko, paleisti ir leisti tiesiog sau būti, leisti ateiti kažkam, kas pakeis aplinkybes ir viskas savaime išsispręs. Žinoma, nekalbu apie visiškai radikalius dalykus kaip alkis, būsto sprendimai, darbas, bankrotas ir kt. Tiesiog kalbu apie būvimą laimingu.

Pasakysiu dar banaliau, beveik internetinių memų rėmuose. Jeigu turi lovą, į kurią gali įsiropšti su arbatos puodeliu ir gera knyga bei prakiurksoti pusdienį, nelašant niekam ant galvos, o po to išeiti į lauką ir apsukti ratus apie kvartalą, parką ar savo gyvenvietę, ežerą – tu jau esi labai laimingas, tu jau esi karalius ir karalienė.

Dažnai galbūt ir neįvertiname to, nes sunku kovoti su nesėkme, kai atrodo, jog kiti laimingi tiesiog dėl to, kad jiems sekasi. Tas perdėtos sėkmės kultas gali išvaryti iš proto, arba sukelti netgi apatiją, depresiją. Nustokime būti norėti sėkmingais, būkime tiesiog laimingais.

Daug kas iš senosios kartos viešojoje erdvėje juokiasi, jog jauni žmonės pernelyg susirūpinę savimi, bando pamilti save įvairiuose dvasiniuose seminaruose lyg laižytų ir augintų savo ego, o užtenka tiesiog išdalyti, pamirštant save. Manau, tai esminis skirtumas tarp šių kartų, nes man akivaizdu, jeigu myli save, skiri savo mėgstamai veiklai laiko arba nekaltini už tai, kad tiesiog nieko nenori įrodyti kitiems, tada jautiesi gerai, o kai jautiesi gerai, tada lengva ir išdalyti tą jausmą kitiems. Kitaip nebesuvokiu tarnystės veiksmo, jeigu ne per save ir tai joks ego troškimas pažinti save ir savo kelionę per Visatą. Tad linkių puikių Naujųjų metų, puikiausių knygų, geriausių filmų, mažiau sumaišties ir suirutės iš informacinio pasaulio, daugiau laiko sau, šeimai, draugams, augintiniams, fiziniam judėjimui. Linkiu rinktis būti laimingu. Ačiū Jums.

Jūsų Maištinga Siela

Sveikinimas: Su Naujausiais 2022-aisiais!

 Sveiki,

 

2022 metai jau tuoj ant nosies. Įdomūs buvo metai, kurie, atrodo, prabėgo dar greičiau nei anieji. Tikriausiai 2022 dar greičiau prabėgs nei dabartiniai. Gyvenimas baigtinis ir dėl to kai kam labai džiugu, o kai kam labai liūdna.

 

Ką aš atsimenu iš 2021-ųjų?

 

Beprotiškai karštą vasarą! Tvankas tropines naktis, kada būdavo net sunku kvėpuoti, o vienintelė atgaiva – vėsaus vandens vonia. The Roop geltonos spalvos maniją. Nesantaika su Baltarusija. Pandeminių kaukių dėžutes ir kaukės visur: ant durų rankenų, knygose vietoj skirtukų, kišenėse, kuprinėse, tarp skalbinių ir t. t. Prisimenu nuolatinius A. Armonaitės ir valdančiųjų mobingavimus dėl skiepų. (Taip, pirmieji nusivylimai valdžia...). Prisimenu kaip didelius homofobinius metus, kada perėjos buvo kas savaitę perdažomos, o Lietuvos trispalvė panaudota savo tamsybei skleisti. Vaivorykštinis suolelis rotušėje (jau nebėra, išrovė). Prisimenu augančias maisto kaukes, absurdiškus pandemijos valdymo mechanizmus, prieštaraujančius sveikai logikai. O kur dar legendinis Šeimų maršas, ten giedamas Lietuvos himnas, kuris savo memais susprogdino internetą. Deganti Kauno eglutė. Riaušės prie Seimo. Kaune vykusios istorinės pirmosios LGBTQ+ eitynės. G. Nausėdos nusišnekėjimai. Pabėgėlių krizė prie Lietuvos pasienio. Konfliktas su Kinija dėl Taivano. Garsioji Stambulo konvencija ir konspiracijos bei manipuliacijos. Toliato ir Kretingos kunigų drėbtas purvas. Aušros Maldeikienės pranešimai. Perskaitytos knygos. Neperskaitytos knygos. Matyti filmai. Permainos darbe ir gyvenime. Kūrybinė stagnacija. Savigaila ir saviplaka. Bandymas sau pagelbėti ir negalėjimas to padaryti... Šiaip metai buvo sudėtingi ir sunkūs, daug susiurbiau negatyvo ir, manau, kad tai tik iš dalies dėl pandemijos ir viešojoje erdvėje akcentuojamo negatyvios informacijos srauto, ypač gąsdinimai, statistika ir vėl gąsdinimai, skandalai ir išdavystės.

 

Sako, kad aplinka atspindi tai, kas yra mūsų viduje. Bet man atrodo, iš viso to, ką išvadinau, tai aš atspindžiu aplinką. Bet... Ateina Tigro metai, reikia vėl ruoštis skandalams ir gyventi, bandyti iš naujo save „susemti“. Pozityvumo, kantrybės, sveikatos, saiko negatyvumui, saiko saviplakai ir savigailai, kuo mažiau kristi į aukos poziciją, išsikuopti mentalinį purvą, išblaivėti, regėti toli, skristi ir kilti dar toliau. Štai ko palinkėsiu sau ir kitiems. Su Naujaisiais 2022-aisias metais, mielieji!

 

Jūsų Maištinga Siela

Kalėdinis Maištingos Sielos sveikinimas skaitytojams

Sveiki,

Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos... Kelintos jos man? Kelintos jos Jums? Kalėdos man tarsi stabdžiai – sustoti, pagalvoti, pailsėti, apsvarstyti, brėžti su koja sniege ar purve liniją ir matuoti dar vieną kažin kokią distanciją.

Norėtųsi, kad tos distancijos būtų tik vis prasmingesnės, vis geresnės, vis įdomesnės. Šįkart noriu palinkėti visiems (kartu ir sau pačiam) pamiršti iškreiptus ir susisukusius veidus, pamiršti politiką, sąskaitas, pamiršti tą sunkų gyvenimą, į kurį esame be pasirinkimo įvelti dėl ekonomikos, paskolų sveikatos problemų ir kt. Ir trumpam „sugauti šviesą“, sugauti žydrąją paukštę ir nors akimirkai pasijusti dėkingiems, kad gyvename, kad kvėpuojame, kad galime judėti į priekį, kad yra aplink mus šis nuostabus galimybių pasaulis!

Taigi, noriu palinkėti gyventi įdomiai smulkmenose, pastebėti geras tendencijas, juoktis iš savo kvailų nesėkmių, nustumti cinizmą ir piktdžiugą į šalį, daugiau naudotis besąlyginės meilės resursais ir kartais sau pasakyti: „aš esu čia ir dabar, tiesiog esu, esu, esu... ir dėl to, kad esu ir suvokiu tai čia ir dabar, gera gyventi; gera lyg bitei rinkti gerą ir nelabai patirtį, lipdyti iš patirties instrumentų save.“

Būkime ne tik per Kalėdas, bet visur ir visada – džiugiausiomis ir juodžiausiomis akimirkomis – sau įdomūs, priimdami viską kaip nuostabią gyvenimo patirtį. Su šv. Kalėdom ir artėjančiais Naujaisiais metais!

Jūsų Maištinga Siela