2019 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

Filmas: "Lara" / "Lara"


Sveiki,

Vienas iš paskutinių Scanoramoje matomų filmų tapo vokiečių drama „Lara“ (vokieč. Lara) (2019), kuris man pradėjo, priešingai nei daugelį festivalio filmų, patikti nuo pat pirmųjų minučių, kada Lara atsidaro langą ir apimta depresijos nori nusižudyti. Tik vėliau sužinome, kad Lara buvo ambicinga muzikos pasaulio valdytoja ir griežta talentingo sūnaus mokytoja, tačiau pati savo muzikines ambicijas „investavo“ į sūnų...

Išties puikus Varų Europos, prancūziška maniera nufilmuotas vokiečių filmas, kurios centrine figūra tampa moteris, kurios nemėgsta, nes buvo pernelyg reikli sau ir kitiems, jai visą laiką pritrūkdavo švelnumo, nuolankumo ir žmogiškumo. Ne kartą filme minimas jos ambicingumas, kuris tapo ir šios moters gyvenimo tikslu, ir formuojančiąją jos charakterį jėga ir savotišku prakeiksmu – nuo jos nusigręžia ne tik visi darbdaviai, bet ir sūnus. Tai vienos dienos istorija, kai jai sukanka 60 metų, ji dalija bilietus, tačiau nė vienas nėra jos draugas, ji neturi atramos, ji vienintelė sau šeimininkė, todėl baisiai vieniša, ji tą suvokia, tačiau vaikšto pagiežinga, nepalaužiama, imituoja rūpestingos ir teisingos motinos vaidmenį, tačiau pati yra tuščia kaip indas...

Iš tikrųjų filmas man labai patiko, labai subtiliai atskleidžiami patys reikliausi moters charakterio bruožai. Menkos detalės atskleidžia jos praeitį, kuri nebuvo lengva nei jai, nei jos aplinkiniams. Nėra pasakojama pernelyg apie praeitį, tačiau po filmo įspūdis toks, kad žinai apie Larą praktiškai viską, o labiausiai apie jos žlugusias viltis. Netobula „kalių kalės“ moters, kuri griauna sūnaus gyvenimą, nes jai tiesa ir teisingumas svarbiau už palaikymą, talentas svarbiau už saviraišką ir ieškojimą. Tokių reiklių žmonių esu sutikęs ne vieną ir aš pats. Rezultatas būna dvejopas: arba jie perdega nuo perfekcionizmo, arba tiesiog tampa užkietėjusiais kirviais bei rakštimis, gadina gyvenimus kitiems vardan viršenybės... Nuostabi toji aktorė Corinna Harfouch, kuri pristatoma kaip legendine vokiečių aktorė, bet man pačiam menkai žinoma. Šitas vaidmuo tikrai įspūdingas, kaip ir scenarijus bei jo realizavimas.

Apskritai filmas primena prieš trejetą metų matytą filmą „Ji“ su prancūzu aktore Isabelle Huppert, tik ten viskas ėjo kraštutinumo principu, o filme „Lara“ viskas pateikiama užuolankomis, tačiau faktas lieka faktu – tai išties gerai sukaltas charakteringas filmas apie moterį trokštančią, kad ją laikytų tobula, tačiau papasakojama apie visapusiškai netobulą jos pačios gyvenimą.

Mano įvertinimas: 9.5/10
IMDb:7.4


Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras:

  1. Man taip pat labai patiko šis filmas. Tik jį supratau truputį kitaip - per savo prizmę. Ir kiekvienas žiūrovas juk teisus. Taigi matau psichologinę dramą, kur kažkada paleista "sniego gniūžtė" ritasi vis daugiau apimdama savo sutiktame kelyje. Pradžioje žiūrint nejauku ir nežinai kodėl. Išvaizdi brandi moteris eina per geltonus lapus - gyvenimo ruduo juk gali būti gražus. Tad kodėl ji vieniša? kodėl visus atstūmusi pati to nesuvokdama? Sveikinu filmo kūrėjus, kad pirmiau leido žiūrovui kelti klausimus, pastebėti ypatingas detales(sulaužytas smuiko strykas, puošni suknelė į šiukšledėžę ir kt.) o tik gerokai vėliau ateina atsakymas - ji buvo jaunystėje sužlugdyta paniekinamu žodžiu. Štai čia ir yra ta sniego gniūžtės pradžia, priežastis sugriovusi jos ir aplinkinių gyvenimą. Patiko, kad pabaiga viltinga: jos sūnaus koncerto sėkmė ir pagiriamieji žodžiai suteiks jam pasitikėjimo; jos rankomis virtuoziškai sugrotas kūrinys tikrai kažką pakeis. Manau filmą būtinai turėtų pažiūrėti jaunimo ugdytojai- treneriai, muzikos, dailės mokytojai. Ir jei iš karto nesupranti, jis kitą dieną po truputį išsivynioja...

    AtsakytiPanaikinti