Filmas: "Lara" / "Lara"

Sveiki,

Vienas iš paskutinių Scanoramoje matomų filmų tapo vokiečių drama „Lara“ (vokieč. Lara) (2019), kuris man pradėjo, priešingai nei daugelį festivalio filmų, patikti nuo pat pirmųjų minučių, kada Lara atsidaro langą ir apimta depresijos nori nusižudyti. Tik vėliau sužinome, kad Lara buvo ambicinga muzikos pasaulio valdytoja ir griežta talentingo sūnaus mokytoja, tačiau pati savo muzikines ambicijas „investavo“ į sūnų...

Išties puikus Varų Europos, prancūziška maniera nufilmuotas vokiečių filmas, kurios centrine figūra tampa moteris, kurios nemėgsta, nes buvo pernelyg reikli sau ir kitiems, jai visą laiką pritrūkdavo švelnumo, nuolankumo ir žmogiškumo. Ne kartą filme minimas jos ambicingumas, kuris tapo ir šios moters gyvenimo tikslu, ir formuojančiąją jos charakterį jėga ir savotišku prakeiksmu – nuo jos nusigręžia ne tik visi darbdaviai, bet ir sūnus. Tai vienos dienos istorija, kai jai sukanka 60 metų, ji dalija bilietus, tačiau nė vienas nėra jos draugas, ji neturi atramos, ji vienintelė sau šeimininkė, todėl baisiai vieniša, ji tą suvokia, tačiau vaikšto pagiežinga, nepalaužiama, imituoja rūpestingos ir teisingos motinos vaidmenį, tačiau pati yra tuščia kaip indas...

Iš tikrųjų filmas man labai patiko, labai subtiliai atskleidžiami patys reikliausi moters charakterio bruožai. Menkos detalės atskleidžia jos praeitį, kuri nebuvo lengva nei jai, nei jos aplinkiniams. Nėra pasakojama pernelyg apie praeitį, tačiau po filmo įspūdis toks, kad žinai apie Larą praktiškai viską, o labiausiai apie jos žlugusias viltis. Netobula „kalių kalės“ moters, kuri griauna sūnaus gyvenimą, nes jai tiesa ir teisingumas svarbiau už palaikymą, talentas svarbiau už saviraišką ir ieškojimą. Tokių reiklių žmonių esu sutikęs ne vieną ir aš pats. Rezultatas būna dvejopas: arba jie perdega nuo perfekcionizmo, arba tiesiog tampa užkietėjusiais kirviais bei rakštimis, gadina gyvenimus kitiems vardan viršenybės... Nuostabi toji aktorė Corinna Harfouch, kuri pristatoma kaip legendine vokiečių aktorė, bet man pačiam menkai žinoma. Šitas vaidmuo tikrai įspūdingas, kaip ir scenarijus bei jo realizavimas.

Apskritai filmas primena prieš trejetą metų matytą filmą „Ji“ su prancūzu aktore Isabelle Huppert, tik ten viskas ėjo kraštutinumo principu, o filme „Lara“ viskas pateikiama užuolankomis, tačiau faktas lieka faktu – tai išties gerai sukaltas charakteringas filmas apie moterį trokštančią, kad ją laikytų tobula, tačiau papasakojama apie visapusiškai netobulą jos pačios gyvenimą.

Mano įvertinimas: 9.5/10

IMDb:7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pėdsakai" / "Tracks"

Sveiki, 

Tikra Australijos dvasia pulsuojanti drama „Pėdsakai“ (angl. Tracks) (2013) buvo jau seniai įtrauktas į mano būtinų pažiūrėti filmų sąrašą. Regis, neklydau. Tai autobiografinis filmas apie Robyn Davidson, kuri pėsčiomis perėjo Australiją su 4 kupranugariais ir vienu šunimi t. y 1,700 mylios arba 2700 kilometrai, o tai yra kur kas daugiau nei nuo Talino iki Vilniaus, turint galvoje dykumą, gyvates, smėlio audras, vandens stygių, nakvynes prie laužo ir beveik neapgyvendintas vietoves. Viena, jauna, bet užsispyrusi sekti savo tėvo pėdomis, kuris Afrikoje taip pat keliavo vienas per dykynes.

Nuo pat filmo pradžių kyla klausimas dėl pagrindinės herojės psichinės būklės. Kam jai viso šito reikia? Nesuprantama. Atmintyje tėvo šmirinėjantys peizažai, pasikorusios motinos kilpa ir noras atsiskirti nuo civilizacijos, priartėti iki žaizdos prie vienatvės, kad vėl sugrįžtų į gyvenimą. Tikriausiai taip reikėjo... Tai filmas reikalaujantis iš žiūrovo kartu ištvermės eiti su personažu per tas dykvietes. Sunku, karšta ir kartais ištinka astma, imame klausti, kam, kodėl, už ką. Gerai, kad šalia nuolat dar tas akiniuotas fotografas pasirodo, kuris lyg ir garantas, kad personažas pasieks tikslą ir pereis Australiją.

Iš tikrųjų esu matęs filmą „Triušių tvora“ – irgi apie Australijos dykvietes, tik ten keliavo mažos mergaitės, kurios nuėjo didžiulius atstumus, kad išgyventų, tačiau ten buvo socialinės invazijos į vietinius čiabuvius problemos, o šiame filme yra kažkas, kas ateina iš paties žmogaus vidaus ir sako: „Tau reikia tai padaryti ir viskas“. Pagrindinį vaidmenį sukūrė australė Mia Wasikowska – neįtikėtinos ištvermės vaidmuo, sakyčiau, vienas įspūdingiausių šios talentingos jaunos aktorės darbas. Apskritai mano nuomonė apie ją yra kuo puikiausia ir visi jos pasirinkti vaidmenys yra daugiau ar mažiau nuostabūs ir be galo skirtingi. Šis ypač vertas akies.

Na, ir pats filmas... įkvepiantis, jautrus, filosofinis, matuojantis žmogaus dvasios ir fizines galimybes. Filmas pulsuoja išlikimo vibracijomis, į jį lengva įsijausti, pajausti laukinės Australijos grožį ir civilizacijos atotrūkį. Man šis filmas labai patiko, manau, jis patiktų daugeliui, jeigu būtų labiau pareklamuotas komercinių filmų terpėje.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela