Sveiki, internautai,
Niekada nesižavėjau nei
Elviu, nei jo muzika, gal todėl neskubėjau pažiūrėti 2022 metais specialiai
apie dainininko gyvenimą sukurto Baz Luhrmann filmo „Elvis“. Į pastarąjį daug
investuota, gražiai nufilmuotas, blizgus ir žaismingas kaip atrakcionų parkas,
skirtas masėms ir kažin, ar atskleidžia tikrąjį Elvį Preslį, todėl nemažai
tikėjausi iš Sofios Coppolos naujojo filmo „Priscilla“ (angl. Priscilla)
(2023), kuris kaip iš moters režisierės perspektyvos bando perpasakoti žymiojo
Elvio žmonos Priscillos ir atsikirsti holivudiškai nušlifuotam 2022-ųjų „Elvio“
versijai ir parodyti, kad dažnai tais, kuriais besąlygiškai žavimės, iš tikrųjų
gyvenime nenorėtume tapti nei jų mylimaisiais, nei artimo rato draugais.
Išties istorija gan slogi
ir niūri. Jaunutė mokyklinukė Priscilla susipažįsta su jau tuo metu žvaigžde iš
Memfio tapusiu Elviu, o Elvis nespjauna ir šiek tiek „pasiaugina“ savo naująją
pasiją, kol galiausiai ji atvažiuoja gyventi į jo namus. Priscillai tenka
nuolat ryti nuoskaudą po nuoskaudos, kai girdi ir mato Elvio aptarinėjimus
meilės romanus, kaip jis viešojoje erdvėje flirtuoja su aktorėmis. Meilė
netrunka ilgai, priklausomybė nuo narkotinių piliulių priveda prie keisto Elvio
elgesio, kuris pasireiškia nevaldomais smurtiniais proveržiais. Jaunutei ir
mylinčiai Priscillai tenka arba susitaikyti ir tylėti, arba susikrauti lagaminą
ir grįžti namo... Ir viskas. Filmas neeskaluoja Elvio muzikos, ji išvis tarsi
neegzistuoja, net pabaigoje nuskamba ne Elvio muzika, o Dolly Parton hitas.
Elvio sėkmė egzistuoja kaip Priscillos tragedijos fonas, kamera sekioja stambiu
planu paskui Priscillą ir rodo jos naivumą tol, kol žiūrovui tampa aišku: per
jauna ir per greitai savo likimą patikėjo šitam rokenrolo karaliui.
Ar filmas kryptingai
smerkia Elvį? Tikriausiai ne, nors nelygu, kaip pažiūrėsi, tačiau iš Priscillos
nulipdomas absoliučios aukos paminklas. Filmas slenka lėtai, kaip ir būdinga
Coppolos stiliui, bando lėtai perteikti toksiškų santykių tėkmę, iliustruojant
besikeičiančių dešimtmečių kostiumų madomis ir šukuosenomis, bet tiesa tokia,
kad filmas nuobodus. Mums, lietuviams, augusiems kitoje pasaulio pusėje be
elviškosios kultūros, tas dainininkas iki šiol yra amerikiečių produktas,
svetimas, todėl tikriausiai tik amerikiečiai supras ir pajus Elvio reikšmę savo
masinėje kultūroje, o mums belieka tik šypsotis ir pritarti, apsimetant, kad
viską suprantame. Melodramatiškas filmo tonas, erzinantys veikėjų tipažai man
pasirodė vienkrypčiai ir suprojektuoti pagal holivudinius štampus, nors būta
teiginių, kad filmas kaip tik pabėga toli nuo Holivudo, bet ar tikrai?
Šelmiškas chuliganinis Elvis leidžia sau tai, ko nori, o vargšė jaunutė žmona
turi susitaikyti su vyro nesąmonėmis ir tyliai izauriškai kentėti,
kentėti, kentėti... Jeigu tai ne tipinis holivudinis lyčių pozicijų žaidimas iš
XX amžiaus karikatūrinio lėlių nameliuko, tada nežinau, kas yra holivudinės
klišės.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 6.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą