Istorinė nuotrauka: Vilnius, Vilniaus geležinkelio stotis 1915 m., fasadas ir skulptūra

 

Nuotrauka: Wilna (Litauen): Bahnhof im Schnee, 1915 | BayHStA, BS N 19 19/5-1-237 © Die Staatlichen Archive Bayerns, München.

Sveiki,

 

Pamačiau facebooke A. Juodas profilyje įrašą apie Vilniaus geležinkelį bei prie jo buvusią skulptūrą, ir pamaniau, kad dalį fragmento įrašo pasidalysiu, kadangi įrašas viešas. Dažniausiai tokios įdomybės su laiku socialiniuose tinkluose paskęsta, pasimiršta, tad tikiuosi, kad šis įrašas leis rasti ir prisiminti.

 

<...>

 

Įdomu, kad šio savotiško „kandeliabro“ viršų puošianti figūra, apsigaubusi apsiaustu su gobtuvu ir laikanti rankoje lempą, savo povyza iš dalies primena, berods, 1906 metais ant Vilniaus miesto elektrinės administracinio pastato bokštelio pastatytą Bolesław Bałzukiewicz sukurtą skulptūrą „Elektra“ – moterį dešinėje rankoje laikančią žibintą ir skelbiančią naujos – elektros – šviesos eros pradžią (sovietmečiu originalioji „Elektra“ dingo ir tik 1994 metais ją, įprastoje vietoje, atkūrė Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Petras Mazūras).

 

Vilnietis skulptorius Bolesław Bałzukiewicz jaunystę praleido visai įdomiai. Jį pastebėjo mecenatas, turbūt vienas įtakingiausių žmonių to meto Vilniuje, Juozapas Montvila. Atkreipė dėmesį į perspektyvų jaunuolį, suteikė jam stipendiją ketverius metus studijuoti Krokuvos Menų akademijoje, paskui dar metus – Paryžiaus Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje. Tėvynėn grįžęs gabus menininkas sukūrė ne tik „Elektrą“: jis padėjo skulptoriui ir architektui, būsimajam Vilniaus Trijų Kryžių paminklo autoriui Antanui Vivulskiui kurti Krokuvoje stovintį paminklą Žalgirio mūšiui; jo sukurta bronzinė Šv. Jackaus (Hiacinto) koplytėlės skulptūra Simono Konarskio gatvėje; Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio biustas Rasų kapinėse; o ir kompozitoriaus Stanisław Moniuszko biustas skvere šalia Šv. Kotrynos bažnyčios. Grįžusį į Vilnių menininką 1919 metais pakvietė profesoriauti Vilniaus Stepono Batoro universitete, Bolesław Bałzukiewicz buvo Vilniaus dailininkų draugijos narys, kūrė litografijas, medžio raižinius, memorialines lentas, biustus, nutapė portretų, peizažų, kūrinius eksponavo parodose Paryžiuje. Šeimos nesukūrė, mirė 1935 metais savo namuose, Kalvarijų gatvėje. Palaidotas Rasų kapinėse.

 

<...>

 

O kada ir kas pastatė žibintais puoštą „kandeliabrą“ Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų prieigose, man nėra žinoma.

 

<...>

 

Teksto fragmentas priklauso A. Juodas.

 

Maištinga Siela