Labas,
Šią nuotrauką radau archyve.
Prisiminiau dainą: „Žalias vynas – ne vanduo, ne
vanduo, o studentas – ne piemuo!“
Nuotrauka daryta 2024 metų gegužę iš laivo, paliekant
Taliną ir plaukiant link Suomijos.
Nustebino iš po laivo kylantys turbinų sukelti purslai
ir smaragdinio vandens srovės.
Nuo Talino turėjo būti kokie 5 kilometrai.
Vieną akimirką netyčia nutaikiau. Neplaningai... ir
štai –
Akimirka prieš jus.
Ne kartą tuo keliu ir vandenimis palieku Taliną.
Naktis virš Baltijos.
Visada kajutėje prieš užmiegant mąstau apie tai, kas jūros
dugne,
Ką praplaukiame paviršiumi ir kas niekada nebus
iškelta.
Visus tuos ledynmečio paskendusius riedulius,
Kai Baltija buvo Joldija,
Kai prasiverdavo ir užsiverdavo; visus tuos
Dūlančius griaučius, senus laivus, karo paliktas
nuolaužas, žuvis,
Kurias manėme esant išnykusias.
Ramu ir gera tame kokone, tame žinojime
Žinoti, kad netapsi nuskendusia relikvija.
Žali sapnai žalioje jūroje.
Ponia Bovari buvo palaidota su svajonėmis žalio aksomo
karste.
Aš ne Bovari, aš bandau neturėti svajonių, nes jos
netikros.
Geriausi dalykai nutinka net nežinant,
Tarsi kas gyvenimo turbina išverstų žalią pasaulį į
šviesą
Ir staiga nutiktų nesuvokiant
Svajonė be svajojimo.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą