Sveiki,
Prisimenu vaikystėje tuos filmus, kai žmonės
stengdavosi išgyventi vienokią ar kitokią stichiją, kuri sugriauna miestus ir
gyvenimus. Pabaigoje kokia nors pagrindinė šeimynėlė ar įsimylėjėliai
apsikabindavo, o mes, žiūrovai, atsikvėpdavome ir braukdavome ašarą, nes,
supraskite, tiek daug įtampos ir išgyvenimų... Tie filmai veikdavo
stebuklingai, nors, jeigu žiūrėčiau šiandien ką nors iš to laikotarpio, manau,
nebeištverčiau tų šablonų ir banalybių, būtų tiesiog gaila laiko. Vienas naujausių
panašaus turinio filmų yra „Tornadų medžiotojai“ (angl. Twisters)
(2024), kurį režisavo korėjiečių kilmės režisierius Lee Isaac Chung.
Labai seniai nemačiau kokio nors filmo apie žmones,
besiblaškančius kokioje nors griaunančioje stichijoje. Gali būti, kad
sąmoningai vengdavau tokių filmų, nes, kaip žinia, retas kuris gali kalbėdamas
apie išgyvenimo istorijas išvengti banalių siužetinių vingių. „Tornadų
medžiotojai“ pasakoja apie po Oklahomos lygumas tornadus besivaikančius žmones.
Iš vienos pusės – mokslininkų komanda, kuri tiria tuos baisius sūkurius,
kuriuos bando pažaboti modernia technika, o iš kitos – seksualus tinklalaidininkas,
tornadų kaubojus, kuris filmuoja savo tūkstantiniams sekėjams iš įvykių zonos,
kaip jis su komanda smaginasi ekstremaliose situacijose. Žodžiu, šios dvi
tarpusavyje konkuruojančios komandos su skirtingais ketinimais galiausiai
apsijungia dėl vieno bendro tikslo. Dėmesio centre ne tik tornadai, įtampa dėl
rizikos, bet ir mokslininkės Keitės bei narcizo Tailerio konkurencija, flirtas
ir simpatija.
Žinote, kas šiame filme man nepatiko? Tas dvigubas
scenarijus, kad būtinai reikia kokios nors „pasikapojimo“ porelės, būtinai
jaunų, kurie seksualiai vienas kitam įžnybtų visokiose situacijose ir kurtųsi
vidinis santykių tornadas, deja, nuspėjamas, nuobodus ir matytas daugelyje
panašių filmų. Filme pagrindinį vaidmenį sukūrė „Ten, kur gieda vėžiai“
žvaigždutė Daisy Edgar-Jones, kurią pastaruoju metu itin mėgstu, ji tiesiog,
atrodo, be didesnių pastangų myli kamerą ir į ją smagu žiūrėti. Ji turi kažko,
kas prikausto, vietomis ir „Tornadų medžiotojuose“, nors jos vaidmuo ir nėra
ypatingas.
Filmas įdomus nebent tuo, kad šį bei tą galima
sužinoti apie pačius tornadus, o siužetas retsykiais priartėja prie įtampos,
kada pradedi nerimauti dėl pagrindinių veikėjų, tačiau kvailiausia tai, jog
filmas šabloniškai banalus, nes net žiūrėdamas, kaip beprotiškai jie elgiasi su
stichija, esi 100 procentų tikras, kad Keitė ir Taileris, kad ir kas benutiktų,
vis tiek išliks gyvi, nes juk... reikia pabaigoje po visų vargų žiūrovams
pateikti romantinį susitaikymo bučinį. Tam tikra prasme, filmas balansuoja tarp
įdomių dalykų, tačiau skandina žiūrovą iš anksto parengtame saugiame variante,
kuris labiausiai, tikriausiai, ir liūdina. Visgi visumoje tai nėra prasčiausias
filmas, jis užprogramuotas taip, kad jį galėtų žiūrėti iš nuobodulio ir
paauglys, ir pensinio amžiaus sinefilė, o tai jau yra daug.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 6.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą