Filmas: "Anora" / "Anora"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Ką tik praūžė Kritikų pasirinkimų apdovanojimai, kuriuose geriausiu filmu pripažintas Sean Baker filmas „Anora“ (angl. Anora) (2024). Mėgstu šį režisierių už jo ankstesnius darbus „Floridos projektas“ (2017) ir „Raudonoji raketa“ (2021), už jo gyvenimišką filmo tekstūrą, kurią jis išgauna pasakodamas apie socialinius paribio žmones, dažnai kenčiančius nepriteklių, todėl visokiausiais būdais bandančius išgyventi, dažniausiai teikiant seksualines paslaugas, ar tai būtų rožiniame bendrabutyje gyvenanti jauna motina, ar senstelėjęs ir nebereikalingas porno aktorius, taip, sakyčiau, ir filme „Anora“ sutelkiamas dėmesys į pagrindinės veikėjos lengvos laimės vaikymąsi, bandant kaip nors ištrūkti iš seksualinių paslaugų industrijos.

 

Istorija pasakoja apie 23 metų striptizo ir sekso bare dirbančią Anorą, kuri, regis, nieko nesitiki iš gyvenimo, todėl kantriai dirba tai, ką moka, ir, regis, dėl šito ji nesiskundžia. Vieną dieną į šią landynę ateina rusų oligarcho sūnelis Ivanas, kuris laikinai apsistojęs JAV, šniokščia narkotikus, geria, nuo ryto iki vakaro žaidžia kompiuterinius žaidimus ir visaip linksminasi. Galiausiai jis nusiperka Anoros paslaugas visai savaitei ir su ja praleidžia savo namuose, mėgaudamasis jos teikiamomis sekso paslaugomis, kol vieno vakarėlio metu jis nuskrenda į Las Vegasą ir su ja iš kvailumo susituokia... Toliau viskas vyksta pagal planą. Staiga Rusijoje atsibunda Ivano tėvai ir pasiunčia pakalikus, kad kuo greičiau sutvarkytų nesąmoningos santuokos dokumentus ir išmestų kekšę Anorą lauk.

 

Iš tikrųjų tai Pelenės istorija. Žiūrint į Anorą, suprantama jos trumpalaikė ir naivi laimė, kada ji iš tikrųjų patiki, jog yra teisėta Ivano žmona, tačiau neturi jokio žalio supratimo, kaip tuos reikalus tvarko turtingasis luomas, kuriam ji nepripažinta ir nežinoma. Didžioji dalis filmo skirta Ivano prižiūrėtojų ir Anoros organizuotoms jaunuolio dingimo paieškoms, kurios ir įdomios, ir keistos vienu metu. Iš tikrai graudžios Pelenės istorijos filmas netikėtai įgauna daug komizmo, ypač tos scenos, kada du samdytiniai bando telefono laidu supančioti nesitvardančią Anorą. Šįkart režisierius, sakyčiau, labiau smaginasi, bandydamas išlaikyti balansą tarp Anoros tragedijos ir situacijos absurdiškumo. Nustebino filmo pabaiga, kada automobilyje po išties absurdiškos dienos savo gerajam „budeliui“ atsilygina taip, kaip ji moka geriausiai – sekso valiuta, o staiga nuo priverstinio bučinio pratrūkęs raudojimas tik pažymi Anoras pasaulio ribas ir pažeidžiamumą. Pasidulkinti su bet kuo ir bet kada gali, nes to išmokė gyvenimas, o patirtas apgaulingas švelnumas gali palaužti bet kurią akimirką.

 

Manau, filmas išties pavyko, nors jis man pasirodė labiau toks siužetiškai primityvesnis, lyginant su ankstesniais režisieriaus darbais, tačiau filmas pakankamai intensyvus, jaunieji aktoriai drąsūs, seksualūs ir bebaimiai. Didelis pliusas, sakyčiau, yra Anoros veikėjos psichologinis sudėtingumas, nes žiūrovas iš esmės visą filmą yra apgaudinėjamas, kad prieš akis mato tik naivią ir primityvią Anorą, kuri kaip durnelė patikėjo savo laime, nors ir taip aišku, kad visa tai baigsis visko žlugimu. Bet kas nesvajoja ir nebando, tas negeria šampano. Trumpalaikė ir vienos nakties Pelenės karieta Anorai dovanoja tiek, kiek mes daugelis iš tikrųjų per visą gyvenimą net nepatirsime.

 

Filmą lietuviškoje erdvėje bandoma apdėti mėšlu, kad šis projektas prorusiškas, smarkiai politizuojant ir smerkiant, kaip jau įprasta mūsų „teisuoliams“ ir visokio plauko Minedo lygmens troliams, kurių kritinio mąsto periferinis žvilgsnis nesiekia toliau, nei ištiesta prieš akis ranka. Tad siūlyčiau patiems pasižiūrėti filmą ir galvoti sava galva, o ne antraštėmis, nes filmas išties įtraukiantis, nors ir toli gražu siužetiškai ne šedevras. Po seanso su draugu aptarėme šį ir seniau matytą „Emilija Perez“ ir nusprendėme, kad visgi europietiškasis „Emilija Perez“ buvo labiau „su dvasia“ ir novatoriškesnis už „Anora“, tačiau tai nėra garantas, kad „Anora“ prastas filmas, tai filmas, sakyčiau, paliekantis gana konkrečias diskusines gaires ir per didelį aiškumą, o juk galėta kapanotis giliau.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 91/100

IMDb: 7.8

 

Jūsų Maištinga Siela