Nuotr. autorė Eglė Abariūnienė, paveikslas
Sveiki,
Kaip šviesu, kaip šviesu... Galvojau važiuodamas į
darbą, atrodo, pavasaris lipa ant kulnų, nors ką tik prasidėjo vasaris,
paskutinis žiemos mėnuo. Vis nepaliauju galvoti apie laiką ir save esantį
laike, ypač praeityje, kuriame save suvokiu kaip visiškai atskirą, kitą būtybę.
Atrodo, kad laikas singuliarus, kažkoks nebetikras ir iš tikrųjų nelabai taip
ir svarbu, kas šiuo metu vyksta lyginant su ta perspektyva, kurioje esu
aukščiau už žemiškąjį gyvenimą. Nors ir ten, aiškiai jaučiu, jog vieną dieną
įsiliesiu į bendrąją visa ko sąmonę pagaliau suvokęs visų matmenų, visų laikų
struktūras, patirtis, formas ir jų būvimo-žaidimo ir sąmonės išskaidymo prasmę.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą