Filmas: "Laukinis gyvenimas" / "Laukinė gamta" / "Wildlife"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Tęsiu 18 filmų iššūkį iki „Kino pavasario“. Šeštasis filmas.

 

Šįkart pasirinkau seniai kažkada mano sąrašuose užkritusį aktoriaus Paul Dano režisuotą kino juostą „Laukinis gyvenimas“ (kai kur verčiama kaip „Laukinė gamta“) (angl. Wildlife) (2018). Tiesą sakant, man labai patinka Paul Dano, nestandartinės ir nesaldaus Holivudo tipo aktorius, o pastebėjau jį kaip aktorių puikiame filme „Bus kraujo“, kuris daugelio laikomas vienu geriausiu 2007 metų filmu. Per savo karjerą aktorius sukūrė išties puikių vaidmenų, tad labai nustebau, kad jis debiutavo kaip režisierius. Kol kas „Laukinis gyvenimas“ yra vienintelis jo režisuotas darbas ir jis, mano galva, labai kokybiškas, geras ir emociškai įtraukiantis.

 

Istorija pasakoja apie maždaug 1960 metų vidurio JAV-ose gyvenančią jauną šeimą. Džeris ir Dženetė augina keturiolikos metų sūnų Džo, bet jiems nuolatos tenka kraustytis, kadangi Džeriui sunkiai sekasi su darbais. Galiausiai situacija ima kartotis: Džeris vėl netenka darbo, jį atleidžia pasiturintys golfo pramogautojai, kuriems Džeris žeminančiai valo batus, tvarko aikštyną... Galiausiai iškamuotas nesėkmių, pažeminimo Džeris nusprendžia nebegrįžti prie tokių darbų ir išvažiuoja gesinti didžiųjų gaisrų, kurie anuomet siaubė valstijas. Rizikuodamas savo gyvybe darbe jis palieka žmoną ir sūnų vienus, kuriems tenka susitaikyti su išsiskyrimu. Galiausiai Džanetė susipažįsta su turtingu senu našliu ir keturiolikmečio akivaizdoje ima flirtuoti ir savaip morališkai degraduoti, nusivylusi gyvenimu, santuoka ir savimi.

 

Filmo siužetas perteiktas per keturiolikmetį, kurio akivaizdoje byra šeimos idilę ir saugumas. Stebėdamas, kaip depresyvi motina bando atsitiesti, pamindama šeimos moralę ir kaip pažemintas tėvas išvyksta gesinti gaisrų, jis turi „sugerti“ sudėtingo suaugusiųjų pasaulio nusivylimus. Būdamas itin jautrus ir supratingas, jis neprieštarauja motinai, pasiilgsta tėvo, netgi nori palikti nedorėlę motiną, tačiau viskas kur kas sudėtingiau. Tai sudėtingų šeiminių santykių filmas, kurių meilę, ištikimybę ir tvirtybę lemia ne vien tik žmogiškosios pastangos ir valia išlikti kartu klestėjime ir skurde, bet ir socialinis 1960-ųjų nesaugumas, pažeidžiamumas, nusivylimas. Kamera nuolat sekioja keturiolikmetį, kurio pasaulėžiūrą ir vertybes bei tvirtą stuburą formuoja jo byranti šeima.

 

Įtaigus, sodrus, įtraukiantis filmas, kuriame puikiai vaidmenis sukuria visų pamėgtas aktorių Carey Mulligan ir Jake Gyllenhaal duetas, tačiau ne ką prasčiau pasirodo ir jaunasis Ed Oxenbould. Galbūt filmas primins jau kitus panašius filmus apie XX amžiaus vidurio vidutines jaunas šeimas, kurios smarkiai aukojosi, bandydamos sudurti galą su galu. Nepaisant visko, filmo įtaigą sustiprina būtent pasirinkta strategija viską perteikti per paauglio pasaulėžiūrą. Kruopštus, subtilus ir gerą vaidybą bei nebanalią istoriją siūlantis Paul Dano režisūrinis debiutas.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Viešnagė" / "The Visit"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart noriu grįžti į siaubo kino žanrą ir trumpai pasidalyti įspūdžiais apie juostą „Viešnagė“ (angl. The Visit) (2015), kurį gana neblogai pasitiko kino kritikai, vertinant pagal tai, kaip jie dažnai sumala tokio tipažo siaubo juostas. Išties paskaičiau tikrai neprastų nuomonių ir apie filmą iš internautų, tad sakau: velniai nematė, paimsiu ir pažiūrėsiu, juolab kad norėjosi kažko lengvo, neįpareigojančio ir nelabai šokiruojančio.

Visgi dėl filmo tikrai neklydau – nieko įspūdingo, tiesiog eilinis mažo biudžeto filmukas apie vaikus, kurie tamposi paskui save kamerą ir pirmą kartą viešėdami pas senelius bando sukurti dokumentinį filmą. Tiesiog vien ši idėja yra nuvilianti ir stokojanti originalumo, scenaristai, regis bandė ieškoti „užsikabinimo“ tik siužeto niuansuose, bet to toli gražu nepakanka, kaip ir jau gerokai atgyvenusi filmo atmosfera, kuri absoliučiai primena bergždžią masturbaciją, bandant patenkinti žiūrovą. Lyg ir paslaptingai sergantys seneliai žadėtų kraują stingdančių paslapčių, gal net dvasių apsėdimų, tačiau netgi tai viskas nuspėjama, neįdomu, nuvalkiota. Ką čia ir bepasakysi apie aktorius, kai filmas šiaip sau? Ogi nieko. Visgi filmas prastas visomis prasmėmis ir laiką gaišti galite nebent tokiu atveju, kaip aš, kai sąmoningai pasirenkamas žiūrėjimas dėl paties žiūrėjimo prie alaus, po kurio kiekio filmo pabaiga atrodo tokia neįdomi, kad nebesvarbu, kuo viskas pasibaigs.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela