Nuotrauka kurta DI, deja, tikros John Saul nuotraukos nėra išlikusios.
Sveiki!
Tęsiu
įdomių asmenybių pasakojimus iš Dr. Kate Lister knygos „Įdomioji sekso istorija“,
kuri davė man inspiracijos plačiau pasidomėti vienokiomis ar kitokiomis
asmenybėmis ir šįkart mano žvilgsnis krypsta į Džoną Saulą arba, kaip
knygoje verčiama Johną Saulą (angl. John Saul).
Johnas
Saulas (1857–1904), dažnai vadinamas Jacku Saulu arba
„Dublin Jacku“, buvo prieštaringa ir spalvinga figūra XIX a. pabaigos Airijos
bei Anglijos socialiniame gyvenime. Dirbdamas vyrų prostitute, jis tapo liūdnai
pagarsėjusiu asmeniu, kurio vardas buvo neatsiejamai susietas su to meto
moraliniais skandalais ir slaptais visuomenės sluoksniais. Nors istorinių žinių
apie atskirus to laikotarpio vyrų sekso paslaugų teikėjus trūksta, Saulas
išsiskiria tuo, kad jo gyvenimas tapo ne tik sensacingų laikraščių antraščių,
bet ir vėlesnių mokslinių tyrimų objektu. Jis nebuvo tik pasyvus savo aplinkos
stebėtojas; priešingai, jis buvo laikomas nepriklausomu ir drąsiu asmeniu,
kuris, būdamas atstūmimo figūra, atsisakė priimti jam primestą visuomenės
statusą bei gėdą.
Jo
veikla buvo glaudžiai susipynusi su aukštuomenės atstovais, o tai ir lėmė jo
atsidūrimą didžiųjų homoseksualių skandalų sūkuryje. Saulas tapo plačiai
žinomas po savo sensacingų parodymų liūdnai pagarsėjusiame Klyvlendo gatvės
skandale (Cleveland Street scandal), kuris sukrėtė ne tik Londoną, bet ir
visą pasaulį. Šis skandalas atskleidė slaptus vyrų viešnamius, kuriuose
lankydavosi įtakingi aristokratai ir valdininkai. Saulas, dalindamasis
detalėmis apie savo santykius su didikais, tapo viešojo gyvenimo taikiniu. Jo
pasakojimai, išspausdinti laikraščiuose, įamžino jį kaip asmenį, kuris atvirai
kalbėjo apie savo patirtis, nors tokia atvirumo kaina buvo didžiulė visuomenės
smerkimo našta.
Bylinėjimosi
procesai, kuriuose Saulas dalyvavo, atskleidė sudėtingą to meto teisinę
sistemą, bandžiusią užmaskuoti galingųjų nuodėmes. Nors jis buvo įpainiotas į
teisinius ginčus, galiausiai Saulo atžvilgiu bylos dažnai nesibaigdavo
griežtomis bausmėmis, kokias patirdavo kiti. Jo išteisinimas ar baudžiamojo
persekiojimo išvengimas dažnai siejamas su sudėtingais ryšiais tarp turtingųjų
klientų ir tų, kurie turėjo galios daryti įtaką tyrimo eigai. Saulas puikiai
suprato šią dinamiką – jis žinojo, kad jo paties likimas yra glaudžiai susijęs
su didikų reputacijos apsauga, todėl teismo salėje jis veikė ne tik kaip
kaltinamasis, bet ir kaip žmogus, turintis pavojingų paslapčių apie
įtakingiausius šalies žmones.
Jo
požiūris į seksą ir homoseksualumą to meto represinėje visuomenėje buvo
išskirtinis ir, tam tikra prasme, maištingas. Saulas gyveno pasaulyje, kuris
siekė jį užgniaužti ir paversti nematomu, tačiau jis pasirinko kitokį kelią –
tapti viešai pripažįstama, nors ir smerkiamąja, figūra. Jis buvo tapęs
personažu dviejuose pornografinės literatūros kūriniuose, o tai tik dar labiau
sutvirtino jo kaip skandalingo subjekto statusą. Jo atsisakymas slėpti savo
tapatybę ar jaustis menkesniam už savo klientus aristokratus rodė vidinę
stiprybę, kurią šiuolaikiniai tyrinėtojai vertina kaip ankstyvąją kovos už
individualią laisvę formą.
Ryšiai
su didikais neabejotinai suteikė Saului tam tikrą apsaugą, tačiau kartu ir
pavertė jį labai pažeidžiamu. Būdamas „Dublin Jacku“, jis navigavo tarp
skirtingų socialinių sluoksnių, naudodamasis savo charizma ir gebėjimu
patenkinti elito užgaidas. Vis dėlto, aristokratija, kurios dalimi jis tapo per
intymius santykius, išliko veidmainiška – jie naudojosi jo paslaugomis, bet
viešumoje buvo pirmieji, kurie jį smerkė. Ši įtampa tarp privačių santykių ir
viešojo fasado tapo esmine jo gyvenimo istorijos dalimi, o pats Saulas tapo
simboliu visuomenės, kurioje seksualumas buvo ne tik asmeninis pasirinkimas,
bet ir politinis įrankis.
Šiandien
Johnas Saulas yra svarbus ne tik kaip istorinis pavyzdys, bet ir kaip asmuo,
leidžiantis suprasti to meto vyrų prostitucijos struktūras. Jo istorija rodo,
kaip visuomenės atstumtas žmogus gali mesti iššūkį sistemai tiesiog
atsisakydamas būti gėdingai nutylėtas. Nors jo gyvenimo pabaiga buvo skaudžiai
susijusi su socialiniu atstūmimu, jo palikimas – tai pasakojimas apie žmogų,
kuris savo abjekcijos būsenoje atrado būdą pasipriešinti jį engiančiai tvarkai.
Būtent dėl šios priežasties Saulo figūra išlieka patraukli moksliniams
tyrimams, nes ji atveria langą į XIX a. pabaigos seksualumo kultūrą, kurioje
susipynė galia, lytis ir asmeninis maištas.
Maištinga
Siela
