Sveiki,
O
dievulėliau, kaip aš pasiilgau gero ir įtempto klasikiniais siaubo triukais
paremtus kino projektus! Šią vasarą startavo daugelio tikriausiai dešimtmečio ir
neabejotinai būsima siaubo klasika tapsianti „Išvarymo“ dar viena serijos dalis
„Išvarymas 3: Velnias privertė mane tai padaryti“ (angl. The
Conjuring: The Devil Made Me Do It) (2021). Šio sėkmingo projekto trečiąjį
dalį režisavo „Verkiančios moters prakeiksmo“ režisierius Michael Chaves.
Istorija
toliau pasakoja apie paranormalių reiškinių ir sudėtingų nepaaiškinamų bylų
tyrėjus Edą ir Loreiną. Šįkart praėjus keleriems metams nuo anksčiau vaizduotų
įvykių. 1981-ieji ir nuo pat pradžių scenarijus „duoda garo“, nes istorija
prasideda kaip tik nuo egzorcizmo seanso mažam berniukui, o iš jo piktąją
dvasią perima Arnis, berniuko vyresnės sesers vaikinas. Galiausiai filmo tempas
sulėtėja, prasideda ganėtinai nuspėjami įvykiai: vaikinas padaro žmogžudystę,
kurios motyvų negali paaiškinti, tačiau artimiesiems ir taip aišku, kad tai
susiję su apsėdimu. Galiausiai Loreina pradeda matyti raganiškų apeigų vizijas,
o po apsėstųjų namu randa ritualinį „pakištuką“...
Iš tikrųjų
neslėpsiu, kad filmas pastatytas gerai ir siaubo užtaiso lyg iš pažiūros
režisūrine prasme netrūksta, bet siužetine prasme filmas visumoje lieka truputį
prėskas. Pirmoji filmo pusė iškart kabina į atlapus, baugina, verčia šiurpti,
tačiau, kai prasideda visokios sunkiai šiurpą išlaikančios teisminių procesų
vaizdavimo peripetijos, pamažu darosi aišku, kad filmas startavęs su galingu
užtaisu ima ir „nukvėpsta“. Be to, labai nuvilia tam tikri siužetiniai apie
pastorių ir jo raganišką pajuodėlę dukrą motyvai. Pabaigoje vaizduojantys
požemiai, kur atliekamos raganiškos apeigos, tie į akis pučiami milteliai, tas sužaistas
veidrodinis fokusas nedarė didelio įspūdžio ir iš klasikinio tikrai baugių
elementų buvo pereitą į vadinamąjį bandymą „paturbinti“ t. y. pastiprinti
finalinį įspūdį, bet jis visumoje ėmė dėl savo sukarkasinto komiksinio lygio bliukšti, be to, pasigedau kelių stiprių kulminacinių epizodų, kaip,
pavyzdžiui, buvo man labiausiai patikusioje antrojoje „Išvarymo“ dalyje.
Iš esmės
žaista lyg ir tomis pačiomis žaidimo taisyklėmis, išlaikoma atmosfera, neblogas
tempas, siaubo elementai, bet paties siužeto pasažai atrodo pernelyg suprimityvinti,
o kai kada net primena tuos prastus pigius amerikietiškus siaubo filmus,
kuriems daugiau nei 5 neįmanoma parašyti. Šioji filmo dalis tikrai nėra prasta,
žiūrėjau su malonumu, bet kartu tenka pripažinti, kad tai mažiausiai patikusi
ir įtikinusi „Išvarymo“ dalis.
Mano įvertinimas:
7/10
Kritikų vidurkis: 53/100
IMDb: 6.4
Jūsų
Maištinga Siela
