Kaip numesti svorio? Pati geriausia dieta: "Dietinė petražolių mišrainė"

Sveiki, 

Vis dažniau ir dažniau žmonės ima manęs klausti, kaip numesti svorio. Vienas žmogus net užsiminė apie tai, kad reiktų atlikti egzorcizmą, lyg kunigų maldos, žegnojimas išties tirpintų jūsų kūno riebalus, o švęstas vanduo mažintų apetitą. Camon, baby, in your dream! Ogi labai paprastai, pritaikant stebuklingą „Petražolių mišrainės“ dietą be jokio egzorcizmo! Ši stebuklinga dieta po mėnesio terapijos padeda atsikratyti apie 5 kilogramus. Ne tiek jau ir mažai, kai pagalvoji, o kas būtų, jei per tą mėnesį tiek pat priaugtum? Ar ne?

Griebkite savo pieštukus ir lapelius. Užsirašykite receptą.

DIETINĖ PETRAŽOLIŲ MIŠRAINĖ: 

Ingredientai 1 porcijai:

18 kiaušinių.

2 kibirėliai riebiausio majonezo.

1 kg. apkepintų žąsies ar vištienos odelių.

Gerą „valstybinį“ saują E621

Visą šitą masę išmaišome, pagal poreikį užberiam druskos ar vyno acto ir mėgaujamės! Bet, ak, vos nepamiršau, kad DIETINĘ PETRAŽOLIŲ MIŠRAINĘ derėtų papuošti saikinga petražolių šakele.

P.S. Šį receptą sukūriau įkvėptas žmonių, kurie pirko stebuklingas lieknėjimo piliules, kai tuo tarpu galėjo organizmą smagiai panuodyti DIETINE PETRAŽOLIŲ MIŠRAINE. 

Jūsų Siela

Serialas: "Pretendentas" / "The Pretender'

Sveiki,

Kažkada buvau gavęs išreikštą pageidavimą papasakoti apie kultinį serialą „Pretendentas“ (The Pretender), kuris ypatingai buvo populiarus Lietuvoje prieš gerus trylika metų ir apie kurio užkulisius, paskalas, skandalus, aktorius norėtumėte sužinoti. Nežinau, kiek čia man pavyks iškrapštyti apie serialą iš internetinių šaltinių, bet pabandyti verta. Ką gi. Pradėkime.

„Pretendentas“ yra netinkamas serialo pavadinimo vertimas:

Na, tikriausiai reikėtų pradėti nuo serialo pavadinimo, kurį Lietuvoje mes esame išsivertę kaip „Pretendentas“, tačiau tai klaidingas pavadinimas, kuris nelabai siejasi su serialo turiniu, kokį matome kūrinio viduje. Angliškai The Pretender iš tikrųjų reiškia ne pretendentą, nes herojus niekur nepretenduoja, jei pretenduotų, jį galėtų pakeisti ir kiti kandidatai, pavadinimas turėtų tiksliau skambėti kaip „Apsimetėlis“, „Apsišaukėlis“. Būtent pagrindinis serialo veikėjas Džerodas (agl. Jarod) ir yra tapatybių keitimo ir slapstymosi meistras.

Serialo „Pretendentas“ genezė:

Serialas „Pretendentas“ pasakoja apie paslaptingos organizacijos pavadinimu Centru užaugintą iš tėvų pagrobtą berniuką vunderkindą, kuris pabėga iš Centro ir tampa genialiu apsimetėliu. Vieną dieną jis gali būti gydytojas, kitą – gaisrininkas, o dar kitą velniai žino kas. Džerodą medžioja Centrui atstovaujanti agentė Parker, buvusi Džerodo vaikystės draugė bei Sidnis, buvęs jo auklėtojas ir menturius, kurie visą serialą gaudo Džerodą, o šis tuo tarpu besislapstydamas bando išsiaiškinti, kas atsitiko jo tėvams.

Tokio siužeto serialas debiutavo Amerikoje per NBC kanalą 1996 – aisiais ir iškart tapo pripažintas ir populiarus. Šio serialo sukurta 4 sezonai (1996 – 2000), per kuriuos parodyta 86 serijos. Tiesa, Lietuvoje visų serijų televizija LNK neįsigijo ir netransliavo, todėl kai kas dar jaučia nemenką kartėlį, kad taip ir nepavyko išsiaiškinti, ar Džerodui pavyko išsiaiškinti tėvų paslaptį, bet manau, jog dabar šiuo metu serijas gauti anglų ar rusų kalbomis būtų ne problema.

Po keturių sezonų kanalas NBC visgi nutraukė sutartį su serialu, tačiau kūrėjai nusprendė nepasiduoti ir nenuvilti gerbėjų, todėl 2001 metais pristatė du filmus „Pretendentas 2001“ ir „Pretendentas: persekiojimo sala“, abu šiuos filmus parodė kitas kanalas – TNT.

 

Serialo pagrindiniai personažai.

 

Įdomybės apie serialą:

Serialas buvo filmuojamas ne tik Amerikoje, kaip tikriausiai daugelis iš jūsų galvojate, bet viename didžiausių Kanados miestų Toronte. Būtent pastatas, kuris vadinasi seriale „Centras“, yra Toronte esantis „RC Harris vandens valymo gamykla“.

Po to, kai serialą nusprendė nebetransliuoti NBC kanalas, serialo kūrėjai ėmė gauti daugybę laiškų, kurie norėjo, jog „Pretendento“ personažas visgi išspręstų kamavusias problemas. Tik dėl gerbėjų NBC ir TNT ėmėsi derybų su serialo kūrybine grupe, kad būtų sukurti du filmai kaip serialo finaliniai akcentai, tačiau netgi pačiuose filmuose ne viskas yra atsakoma iki galo, taip paliekant nevisus patenkintus istorijos gerbėjus.

Serialo kūrėjai Steven Long Mitchell ir Craig W. Sickle po 2001 pasirodžiusių filmų prabilo po šešerių metų t.y. 2007 metais, jog jie vis dar gauna žiūrovų laiškus, kurie prašo paaiškinti šios istorijos pabaigą. Serialo kūrėjai pasakojo, jog jie kaip tik šiuo metu rašo scenarijų „Pretendento“ finaliniam pasirodymui, tačiau kalbos ir liko kalbais. 2008 metų viduryje vienas iš kūrėjų vėl prasitarė apie finalinį filmą, kad yra parašytas scenarijus ir prašė serialo gerbėjų kantrybės.

Turint galvoje, kad aktoriai ir kiti dirbę su „Pretendentu“ šiuo metu išsibarstę po naujus projektus, kūrėjų pažadai buvo naivoki, tačiau dar šiais metais buvo prabilta bent jau apie „Pretendento“ knygos pasirodymą, o vėliau apie mini serialo pasirodymus, kuriuose tikriausiai bus visai kiti aktoriai, nes nei vienas aktorius kol kas nepasirašė kontrakto su režisieriais. Na, ir tikėtis po daugiau nei 10 metų pertraukos tokio pat susidomėjimu „Pretendentu“ yra pernelyg optimistiška.

Iš visų sezonų Amerikoje žiūrimiausiu tapo antrasis sezonas, pasiekęs 11.4 milijonų žiūrovų ir užėmė 59 vietą visoje šalyje žiūrimiausių laidų ir serialų reitinge. Ketvirtajame sezone reitingas nukrito daugiau nei 3 milijonais, todėl NBC kanalui nebeapsimokėjo toliau tęsti kontrakto su reitingo netenkančiu serialu. Dabar, kai klesti internetas, šie reitingai atrodytų labai geri ir tikriausiai patektų jei ne į TOP10, tai į TOP20 tai tikrai.

Serialas buvo nominuotas „Emmy“ kaip geriausias garso takelis. Taip pat serialas yra pelnęs ne vieną mažiau žinomų apdovanojimų, tačiau taip prie „Auksinio gaublio“ ir „Emmy“ statulėlių ir neprisikasė.

2005 – 2006 metais pasirodė visų keturių sezonų DVD. 2007 metų DVD filmai. 2009 metais šie DVD buvo atnaujinti.

Kviečiu žvilgtelėti į pirmojo sezono anonsą ir prisiminti serialą:

Vienas pagrindinių serialo garso takelių. Žavu.

Apie serialo aktorius:

Pagrindinį vaidmenį seriale sukuria amerikietis Michael T. Weiss (g. 1962). Aktorius gimė ir mokėsi Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Jo tėvas plieno pramonės darbuotojas, o motina paprasta namų šeimininkė. Turi seserį, kuri yra kino filmų makiažo specialistė. Aktorius vaidina ne tik filmuose ir serialuose, bet ir daug dėmesio skiria teatrui. Jo vaidmenį „Pretendente“ galima laikyti vienu sėkmingiausiu jo asmeninėje karjeroje, kurią pradėjo būdamas dar vaikas, nusifilmavęs čionykštėje reklamoje.

 

Michael T. Weiss Džerodo vaidmenyje.

 

Sunkiai beatpažįstamas.

 

Aktorius šiuo metu.

 

Seksualusis Džerodas.

 

Aktorius gerokai iki "Pretendento" vaidmens.

Andrea Parker (g. 1970) suvaidino Panelę Parker. Tikriausiai tik ne daug kas žino, jog aktorė yra buvusi rimta baleto šokėja. Būtent nuo baleto viskas ir prasidėjo, nes būdama 6 metukų, ji sparčiai mokėsi ir būdama 15 įstojo į prestižinę baleto mokyklą. Galiausiai po 3 metų gastrolių su baletu, ji meta šį reikalą ir dirbdama barmene mokosi vaidybos. 1989 metais pasirodo „Vedęs ir turi vaikų“ epizoduose bei „Nusivylusios namų šeimininkės“. Aktorė aktyviai remia labdarą.

 

Andrea Parker panelės Parker vaidmenyje.

 

Gražioji Andrea brunetė.

 

Regis laikas moters nelabai sendina.

 

Gražioji Andrea blondinė.

Iš tikrųjų serialas apsiėjo be didesnių skandalų ar nesutarimų. 2006 metais vyko serialo kūrėjų susitikimas, kuriame noriai susirinko pagrindiniai aktoriai ir dalijosi prisiminimais. Pačioje Amerikoje serialas netapo nei labai įsimintinu, nei kultiniu, koks jis galbūt buvo laikomas Lietuvoje. Viso labo „Pretendentas“ turi savo būrį ištikimų žiūrovų, kurie vis dar laukia atsakymų, kaip viskas pasibaigs, tačiau 13 metų trukusi tyla daugelį palaidojo serialą užmarštin ir užleido vietą kitiems TV projektams. Aš asmeniškai labai menkai prisimenu šį serialą, jį žiūrėdavo mano dėdė, o aš retsykiais jo net nekęsdavau, tačiau vis tiek žiūrėdavau, tikiu, kad vyresniems nei 25 metai tikrai šis serialas turėjo įsiminti ir patikti.

 

Pagrindiniai aktoriai 2006 metų susitikime.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Javier Marias "Tokia blyški širdis" / "Corazon Tan Blanco"

 

Sveiki, 

Kadaise, kai „Alma Littera“ buvo išties gera leidykla ir leido nuostabią knygų seriją „XX a. Aukso fondą“, tada pasirodė ir ispanų rašytojo Javier Marias knygos „Tokia blyški širdis“ vertimas, kurią tikriausiai pavadinčiau šiais metais labiausiai patikusia knyga iš viso to, ką skaičiau. Neatsispyriau šią knygą įsigyti padėvėtų knygų knygyne „Knygos namai“, įsikūrusiame Karoliniškėse. Viliuosi, kad vieną dieną pavyks surinkti likusias šios serijos knygas.

„Tokia blyški širdis“ yra neabejotinai vykusi knyga, lietuviškai pasirodžiusi 2000 metais, tačiau taip ir nesulaukusi didesnio skaitytojų dėmesio. Gal dėl to, kad esame labiau pratę prie verstinės skandinaviškos ir amerikietiškos literatūros, o į ispaniškas pavardes žiūrime pernelyg nepatikliai. Galbūt. Tačiau negalėjau neįsigyti knygos, kuri yra lyginama su G. G. Markesu ir J. L. Borgesu literatūra, kuriuos taip vertinu ir myliu! J. Marias romanas „Tokia blyški širdis“ Ispanijoje pasirodė apie 1992 metais ir tapo tikra sensacija rimtos literatūros forumuose. 

 

Rašytojas Javier Marias.

Romanas, mano akimis, yra vienas iš tų literatūros neabejotinų kūrinių vertų tikros literatūros įvertinimo. Ypatingu stiliumi sukurptas kūrinys žadina siaubingą nuojautos ir baimės jauseną, nors, regis, per visą knygą nenutinka nieko esmingo, kalbama apie sutiktus žmones, šie šliejami prie kitų pažįstamų, išskiriant ir lyginant jų veiksmus, charakterius, tačiau visą knygą lydi nepaaiškinama baimė, jog rašytojas vaikšto plonu ledu ir tuoj viskas sprogs ir išlėks į orą. Panašų stilių ir jauseną galime pajausti ir F. Dostojevskio kūriniuose, lyg ir iš pirmo žvilgsnio familiariai flirtuojama su skaitytojais, kalbama ne apie esminius dalykus, atskleidžiant pagrindinio herojaus sąžinės graužatį, baimes, paslaptis. Ypatingas rašytojo įžvalgumas detaliai charakterizuoja veikėjus ir atskleidžia jaunojo sutuoktinio pakitusį pasaulėjautą visam likusiam gyvenimui. Šeimos paslaptys, atmiežtos kriminaliniu atspalviu, neleido man nuobodžiauti. Tai knyga, kuri turi ryškių aliuzijų į Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“, ypatingai į V. Šekspyro dramą „Makbetas“, kuri ne kartą cituojama kūrinyje, paraleliai taikant romano herojų veiksmų analizei.

Šioje knygoje įvykiai nelekia žaibo greitumu ir toli nuo Sandros Braun romanų, toli nuo klasikinio detektyvo, tačiau tas sodrus psichologinis pasivaikščiojimas po šeimos paslaptis yra toks ryškus ir taip talentingai sukurtas, jog nesižavėti neįmanoma. Romano struktūra ir pasakojimo intonacija remiasi į klasikinės literatūros pamatus, tačiau jam suteikiamas ir magiško realizmo atšvaitas. Ne, čia nerasite Markesui būdingos ryškios magijos, šioje knygoje viskas pernelyg subtilu ir magiją galima pavadinti paties pasakotojo regą, pasakojimo intonaciją, suteikiant kasdieninėms detalės Marselio Prusto plunksnos braižą. Kartais keli knygoje pasakyti žodžiai yra svarstomi ištisus puslapius, ne taip nuobodžiai, kaip gali atrodyti iš pradžių, bet su tokiu aštriu psichologiniu potėpiu ir įžvalga, kad nesinorėjo paleisti knygos iš rankos, bet kartu ją tausojau, atidėdamas į šalį, nes žinojau, kad kažin, ar artimiausiu metu gausiu tokios puikios literatūros dozės.

„Bėga prabėgęs laikas“ – tai viena iš pagrindinių knygos ne tik magiško realizmo jausenų, bet ir visa ko moto. Mes dažnai gręžiojamės atgal, lyginame savo „gerumą“ su buvusiu „gerumu“. Galbūt šią knygą iš dalies galima pavadinti susitaikymu su praeitimi, atsisveikinimu su kalte, sąžinės graužatimi, paliekant tai prabėgusiam laikui. Paslaptys turi skonį, kvapą ir skirtingus santykius su paslapties saugotoju. Pasakotojas Chuanas lyg vilkas suka ratus aplink paslaptį ir vedžioja skaitytoją už nosies, genialiai vesdamas mus per įprasto ir kartu ypatingo pasaulio erdvę, pasakodamas apie savo vertėjo darbą, apie Kubą, gyvenimą Amerikoje, tėvo namus ir paveikslus, santykius su žmona, sena meile iš raštinės reikmenų parduotuvėlės. Knyga turi vyrišką pradą, moteris čia ne tiek sudievinama, kiek jai suteikiama mistinės ar mitinės būtybės dvelksmo, ji tokia svetima ir kartu gyvybiškai reikalinga vyro gyvenimui, priegalvio draugė, paslapčių saugotoja. Moterys čia labiausiai sumistintos, sudvasintos, paslaptingos, neatskleistos, bet kartu perprantamos, kaip antai Miriam veiksmai, nugirsti Kubos viešbutyje. Ne ką mažiau paslaptingas ir Chuano tėvas Racas, kuris tampa bene svarbiausiu raktu į šeimos paslaptį, jo portretas grėsmingas, mistifikuotas ir svetimas sūnui dėl paslapties šydo. Personažų santykiai bauginamai reglamentuoti per magiško realizmo prizmę, tačiau išlieka visada kartu ir neutralūs ir savaime suprantami – draugė Berta, žmona Luisa, tėvas Racas, tėvo draugai. 

Sunku keliais sakiniai apibūdinti knygą. Manau, daugeliui paprastų ir popsinės literatūros mėgėjų ja mėgautis būtų gan sudėtinga, ji ne standartas, ne šablonas. Genialumas šios knygos slypi žvilgsnyje ir jausenose, nuojautose, pasvarstymuose. Galbūt po kelių metų neatsiminsiu, kas dėjosi veikėjų smegeninėse, kokias tikslias paslaptis slėpė šeima, tačiau išliks neabejotinai geros knygos kvapas ir tas malonumas, kurį pajutau skaitydamas psichologinį tekstą. Mano galva, ši knyga yra neabejotinas turtas, todėl sveikinu Praną Bieliauską išvertus puikų kūrinį į lietuvių kalbą. Skaitant jaučiama, kad kūriniu labai mėgavosi ir pats vertėjas, tik gaila, kad knyga nesusilaukė didesnių pastebėjimų.

Jūsų Maištinga Siela

 

Apie gandrus ir sapnus

Sveiki, 

Vakar išskrido gandrai. Nemačiau, bet sakoma, kad tai paskutinė jų diena mūsų šalyje ir jie išskrisdami nusineša žalumą, vasarą ir tai, ką vėl teks pusę metų laukti. Nelemtieji gandrai pasirodo esą tik dalis gamtos išdaigų ir jiems vasara taip nesibaigia, kaip mums, jie skrenda į Afriką, ten, kur braidys palei upes, kur pilna krokodilų, rožinių flamingų ir velniai žino kokių kitokių gyvių. Kas žino, gal koks ten esantis čionykštis kuo puikiausiai kepasi gandrą ant lėtos ugnies ir džiaugiasi į Juodąjį Žemyną parskridusiu plunksnuotu maistu. Kai kam iš mūsų taip pat vasara niekada nesibaigia, turiu tokių pažįstamų, kurie dar rudeniui neįpusėjus, pasidžiaugus bobų vasara, perkasi bilietą į karštus kraštus ir nebepasirodo sušalusioje Lietuvėlėje iki paties balandžio galo. Ir tegu! Matyt, jų karma gera, todėl jiems leidžiama, o mums, paprastiems mirtingiesiems, sėsliems ir per savotišką prievartą padarytais patriotais, belieka tik kiurksoti šaltuose urvuose ir vis tiek mėnesio gale gauti 500 litų sąskaitą už šildymą ir, žinoma, piktintis, piktintis ir dar kartą piktintis!

Tiek to. Viso gandrams, seniems ir jaunikliams. Ką jau padarysi, laiko nesulaikysi.

Paskutiniuoju metu už vis labiausiai trokštu miegoti ir sapnuoti. Bet ką, kad tik nereiktų atsikelti ir vaikščioti apdujusiam, geriau kur nors sapnų kertelėje, kur nors astralinėje kelionėje, sudėliotoje iš atminties, fantazijos ir keistai atsirandančių ir išnykstančių pažįstamų. Sakoma, kad neįmanoma susapnuoti žmonių, kurio veido nesame nors kartą regėję. Gal ir tiesa. Sapnuoti yra pigi pramoga, kurią galime sau leisti, nemokant jokių mokesčių, nekvaršinant galvos dėl lagamino. Miegi ir sapnuoji, jog nenori pabusti, nenori ir vėl sliūkinti šlepetėmis į virtuvę kavos, nenori tikrintis pašto, nes juose žinai, kad bus prikimšta reklaminio šlamšto, kurį dar pats neseniai užsisakei vien tam, kad ją gautum ir turėtum priežasčių kasdien tikrinti. Ne, pripažinkime, daug geriau yra sapnuoti. Ypatingai mėgstu košmarus ir trilerius, tada išties jaučiuosi gyvenąs super didvyrio gyvenimą, paralelinį, smarkiai nutolusį nuo mūsų socialiai angažuotų gyvenimų, nuo varvančių ir rūdijančių čiaupų, mėnesinių sąskaitų, kaimynų kaltinimų, šuns „Š“ prie laiptinės durų. Sapnuose nebeturime to blogojo aš, nebesipiktiname ne tiesa, brukamu melu... Sapnuose arba bėgi, arba kalbiesi su numirusiais, seniai matytais draugais ar net priešais, arba skraidai, arba... O Dieve, tikra palaima, jei pavyksta dar susapnuoti kažką erotiško. 

Išlydėti gandrai į Afriką skrenda apie dvi savaites. Mokslininkai sako, jog gandrai ir kiti paukščiai skrisdami neretai miega. Kaip jie neatsitrenkia į lėktuvus, Eifelio bokštą ar nepraranda skrydžio kontrolės, aš nežinau, kaip ir paukščio biologijos, tačiau net neabejoju, jog gandras irgi turi sąmonę ir skrisdamas sapnuoja. Sapnuoja vieni kitus, sodybas, kur vasarojo, sapnuoja Afrikos žiemos rezidencijas, sapnuoja, kad pasišnekėtų su mirusiais.

Argi ne vis tiek. Vasara jau miršta ir liko tik varganos katino ašaros, o vasarą norėtųsi uždaryti kaip vyną butelyje užkimšti, kad nenutekėtų, norėtųsi, bet... Kažkodėl pagalvojau, kad laikas pasiimti krepšį ir eiti į mišką pagrybauti, nes šiuo metu skrendantys gandrai net dvi savaites mane pavaduos ir sapnuos, o vėliau aš perimsiu jų sapnus ir susapnuosiu save rašantį jums apie šį bei tą, bet iš tikrųjų nieko svarbaus ir įdomaus. Gerų Jums sapnų kasdienybės pertraukose.

Jūsų Maištinga Siela