Sveiki,
Nesiliauju domėtis įdomiomis asmenybėmis, tad šįkart
apie dar vieną...
Jelena Petrovna Blavatskaja,
gimusi 1831 m. Jekaterinoslave (dabartinis Dnipras, Ukraina), nuo pat mažens
buvo nepaprasta asmenybė, kuri, rodos, stengėsi išsiskirti iš pilkos minios.
Kilusi iš aristokratiškos šeimos – tėvas buvo vokiečių kilmės armijos
karininkas, o motina – žinoma rašytoja, – Jelena nebuvo įprastas vaikas. Ji
augo apsupta didelės bibliotekos ir intelektualių pokalbių, tačiau mokyklai
jautė didžiulę antipatiją. Nuo pat mažens ji pasižymėjo maištingu charakteriu,
buvo impulsyvi, užsispyrusi ir turėjo nepaprastą polinkį į fantazijas bei
paslaptingus dalykus. Jos auklėtojai ir šeimos nariai pastebėdavo, kad ji turi
aiškiaregystės ir telekinezės (t. y. judinti daiktus be prisilietimo) gebėjimų,
kas tik dar labiau kurstė jos susidomėjimą okultizmu.
Nuo ankstyvos jaunystės Jeleną domino Rytų filosofija,
magija ir dvasiniai reiškiniai. Būdama vos 17-os, ji ištekėjo už gerokai
vyresnio Jerevano vicegubernatoriaus Nikiforo Blavatskio, tačiau santuoka truko
vos kelis mėnesius. Nors oficialiai ji išsiskyrė tik po daugelio metų, ji
paliko savo vyrą ir leidosi į ilgas, paslaptingas keliones, kurios truko beveik
tris dešimtmečius. Šis laikotarpis yra apgaubtas paslapties ir mitų. Jos
sekėjai ir ji pati teigė, kad kelionės metu ji lankėsi Tibete, Egipte, Šiaurės
ir Pietų Amerikoje, Indijoje ir kitose tolimose šalyse, kur studijavo magiją ir
ezoterinius mokymus pas įvairius dvasinius mokytojus.
Didelė dalis Blavatskajos gyvenimo yra sunkiai
patikrinama, nes jos pasakojimai dažnai keisdavosi. Ji teigė, kad jos dvasiniai
mokytojai, vadinamieji Mahatmos, buvo tibetiečiai, su kuriais ji bendravo
telepatiškai. Nors daugelis mokslininkų ir tyrinėtojų abejoja, ar ji iš tikrųjų
lankėsi visose minėtose šalyse, jos darbai atskleidžia gilų supratimą apie
įvairias dvasines tradicijas, nuo budizmo ir hinduizmo iki kabalos ir
gnosticizmo.
Vienas iš jos gyvenimo epizodų, kurį aptinka įvairūs
šaltiniai, yra susijęs su mokslais Amerikoje, kai ji tapo spirite ir mediume,
demonstruojančia savo gebėjimus. 1873 m. ji persikėlė į Niujorką, kur
susipažino su pulkininku Henry Steel Olcottu. Kartu su juo ir kitais
bendraminčiais, 1875 m. jie įkūrė Teosofijos draugiją. Šios draugijos tikslas
buvo suvienyti visų religijų atstovus, skatinti dvasinius ieškojimus ir
tyrinėti okultinius bei metafizinius reiškinius.
Draugijai vadovaujant, Blavatskaja ėmėsi intensyvaus
rašymo. 1877 m. ji išleido dviejų tomų veikalą „Paslėptoji Izidė“ (Isis
Unveiled), kuris apjungė Vakarų ir Rytų filosofijas, magiją ir okultizmą. Knyga
sukėlė didelį atgarsį. Joje ji kvestionavo įprastas religijas ir mokslą,
ragindama ieškoti gilesnės prasmės. Tačiau didžiausias jos darbas buvo
„Slaptoji doktrina“ (The Secret Doctrine), išleista 1888 m. Šis milžiniškas
veikalas, aprašantis visatos ir žmonijos evoliuciją, remiantis jos gautais
„dieviškaisiais“ mokymais, tapo pagrindine teosofijos knyga.
Blavatskajos gyvenimas buvo kupinas skandalų ir
kontroversijų. Ji buvo kaltinama sukčiavimu, o jos gebėjimai – apgaulėmis.
Garsiausias skandalas kilo 1884 m., kai „Okultinio tyrimo draugija“ paskelbė
pranešimą, kuriame teigiama, kad jos mediuminiai gebėjimai buvo klastotė, o
Mahatmos laiškai – padirbti. Nepaisant to, Teosofijos draugija toliau augo, o
Blavatskajos mokymai turėjo didelę įtaką ezoteriniam judėjimui.
Ypač keisti faktai, rasti kituose šaltiniuose, yra jos
teiginiai apie Lemūrijos ir Atlantidos civilizacijas. „Slaptojoje doktrinoje“
ji aprašė šias prarastas žemyno rasės, teigdama, kad lemūriečiai buvo
milžiniški, turėjo akis galvos gale ir dauginosi kiaušiniais, o atlantidiečiai,
nors ir dvasiškai pažengę, vėliau pasuko materializmo keliu ir sunyko. Ji taip
pat teigė, kad šios rasės davė pradžią dabartinei žmonijai, kas skyrėsi nuo
įprastų evoliucijos teorijų.
Kitas įdomus faktas – jos tariami ryšiai su Rusijos
imperatoriaus dvaro šeima. Nors jos šeima buvo artima su dvaro nariais, Jelena
vengė bet kokių oficialių ryšių ir visada jautė antipatiją aukštuomenei. Ji
garsėjo savo polinkiu į cigaretes, valgomaisiais produktais ir stipriu gėrimu,
o jos elgesys dažnai prieštaravo visuomenės normoms, o kai kurie šaltiniai
teigia, kad buvo priklausoma nuo opijaus. Asmeniškai skaičiau ištraukas iš jos
knygų, išverstų į lietuvių kalbą. Nepaprasta dovana. Labai ypatingos įžvalgos.
Nepasenusios.
Blavatskaja mirė 1891 m. Londone, palikusi po savęs
didžiulį palikimą ir daugybę neišspręstų mįslių. Nors jos gyvenimas ir darbai
kelia daug abejonių, ji neabejotinai yra viena įtakingiausių ezoterinių
mąstytojų modernioje istorijoje. Jos idėjos įkvėpė ne vieną dvasinį judėjimą, o
jos knygos ir šiandien yra skaitomos milijonų žmonių, ieškančių atsakymų už
tradicinių religijų ir mokslo ribų.
Šįkart tiek.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą