Sveiki,
Kauno „Akropolio“ vieta Karaliaus Mindaugo prospekte iš
tikrųjų kadaise priklausė dideliam pramoniniam kompleksui – buvusiam „Kauno
audinių“ fabrikui. Šis fabrikas veikė ilgus metus ir buvo svarbi Kauno pramonės
dalis. Pastatas, kurį matote nuotraukoje datuojamas maždaug 1914 m. (taigi,
Pirmasis pasaulinis karas!) ir tapo integruotas į „Akropolio“ vidų. Visi
komplekso pastatai, statyti dar XX a. pradžioje, turėjo ne tik istorinę, bet ir
emocinę vertę miestiečiams, kurie prisiminė šią vietą kaip gamybos ir darbo
centrą. Kai „Akropolis“ grupė įsigijo šią teritoriją, kilo didelis klausimas,
ką daryti su senais, bet istorinę atmintį turinčiais pastatais. Vietoj paprasto
griovimo, statytojai pasirinko kur kas sudėtingesnį, bet kūrybiškesnį
sprendimą.
Priešingai nei buvo įprasta to meto statybose, buvo
priimtas unikalus sprendimas – integruoti istorinius fasadus į naująją prekybos
centro struktūrą. Vietoj to, kad būtų viskas sulyginta su žeme, dalis fabriko
pastatų – jų sienos ir fasadai – buvo kruopščiai išsaugoti ir apjuosti naujais
statiniais. Tai buvo puikus pavyzdys, kaip galima suderinti modernią, komercinę
architektūrą su kultūros paveldu. Šis žingsnis ne tik leido išlaikyti dalį
Kauno pramoninės istorijos, bet ir suteikė prekybos centrui unikalų,
atpažįstamą identitetą, skirtingą nuo bet kurio kito. Dabar lankytojai gali
matyti, kaip stiklas ir betonas dera su šimtamečio raudono mūro plytomis.
Svarbu paminėti, kad šie pastatai niekada nebuvo
gyvenamieji namai. Jie tarnavo kaip gamybiniai ir administraciniai pastatai,
cechai ar biurai, reikalingi fabriko veiklai. Nors galbūt tam tikrais
laikotarpiais juose dirbo tūkstančiai žmonių, jie nebuvo skirti gyventi.
Šiandien šie istoriniai fasadai atlieka kitokią, bet
ne mažiau svarbią funkciją. Jie tapo savotiška interjero detale, kuri kuria
išskirtinę atmosferą prekybos centro viduje. Nors viduje esantys pastatai jau
nebenaudojami pagal pirminę paskirtį, jie tapo atskirų parduotuvių, restoranų
ar kavinių fasadais. Prie jų įrengtos poilsio zonos ir suoliukai, leidžiantys
lankytojams pailsėti ir pasigrožėti unikaliu architektūriniu sprendimu. Šis
derinys ne tik primena apie Kauno praeitį, bet ir rodo, kaip kūrybiškai galima
panaudoti senus statinius naujam tikslui, suteikiant jiems naują gyvenimą ir
prasmę. Tai yra puikus pavyzdys, kaip galima atgaivinti apleistas pramonės
zonas, paverčiant jas traukos objektais.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą