Palyginimas: Juros ir Alpių kalnai – skirtumai, panašumai, geologija, istorija, amžius

 

Sveiki,

 

Kadangi šiemet teko užkilti į Monblaną, vadinamą Europos stogu, kas savaime jau buvo man įspūdinga patirtis, tad nusprendžiau pasidomėti labiau Alpėmis ir netoli Alpių esančiais Juros kalnais, apie kuriuos daugiau sužinojau kelionėje.

 

Nors ir Juros kalnai, ir Alpės yra žymūs Europos kalnų masyvai, jų istorija, susidarymas ir charakteristikos smarkiai skiriasi, atspindėdami skirtingus geologinius procesus ir laikotarpius. Juros kalnai, išsidėstę lanku palei Prancūzijos ir Šveicarijos sieną, į šiaurės vakarus nuo Alpių, yra jaunesni ir švelnesni. Jų formavimasis, prasidėjęs kainozojuje ir pasiekęs apogėjų mioceno epochoje (maždaug prieš 23–5 mln. metų), yra tiesiogiai susijęs su galingomis tektoninėmis jėgomis, kurios kilo dėl Alpių kilimo. Šios jėgos stūmė ir deformavo senesnes, daugiausia Juros periode (prieš 201–145 mln. metų) susiformavusias nuosėdines uolienas, tokias kaip klintys ir dolomitai. Dėl to Juros kalnai pasižymi būdingomis raukšlėmis ir lūžiais, o jų aukščiausia viršūnė Le Crêt de la Neige, siekia kuklų 1720 metrų aukštį. Jų švelnūs šlaitai ir būdingos karstinės formos, tokios kaip urvai ir požeminės upės, liudija apie kalkakmenio dominavimą.

 

Priešingai, Alpės yra didžiulė ir geologiškai gerokai senesnė kalnų sistema, besidriekianti per aštuonias Europos šalis. Jų susidarymo istorija yra kur kas ilgesnė ir dramatiškesnė, prasidėjusi kreidos periode (prieš maždaug 100 mln. metų) ir pasiekusi savo viršūnę oligoceno ir mioceno epochose (prieš 30–10 mln. metų). Šis grandiozinis procesas buvo nulemtas didžiulio Afrikos ir Eurazijos tektoninių plokščių susidūrimo, kurio metu didžiuliai uolienų masyvai buvo suspausti, iškilę ir smarkiai deformuoti. Geologinė Alpių sudėtis yra nepaprastai įvairi, apimanti ne tik nuosėdines uolienas išorinėse dalyse, bet ir kietesnes, atsparesnes metamorfines (marmuras, skalūnai, gneisas) bei magmines (granitas) uolienas vidiniuose ir aukščiausiuose regionuose. Būtent dėl šių kietų uolienų ir intensyvių tektoninių procesų Alpės iškilo į milžinišką aukštį, su Monblano viršūne, siekiančia 4808 metrus, ir daugybe kitų viršūnių, viršijančių 4000 metrų, kurios yra pasipuošusios ledynais ir pasižymi stačiais šlaitais.

 

Maištinga Siela