Sveiki,
„Dievas mirė. Dievas lieka miręs. Ir mes
jį nužudėme.“ Frydrichas Nyčė
Absoliutus ir galingas Friedricho Nietzsche's
(Frydricho Nyčės) teiginys: „Dievas mirė. Dievas lieka miręs. Ir mes jį
nužudėme“ (Vok. „Gott ist tot. Gott bleibt tot. Und wir haben ihn getötet.“)
yra ne tik ateistinė deklaracija, bet ir Vakarų civilizacijos moralinės krizės
diagnozė. Šia fraze Nyčė konstatuoja faktą, kad krikščioniškasis Dievas, ilgus
šimtmečius tarnavęs kaip absoliutus moralinis ir metafizinis pamatas, prarado
savo galią ir patikimumą modernioje visuomenėje. Mokslas, Švietimo idealai ir
racionalus mąstymas tapo tais „žudikais“, kurie nuvertino ir padarė
nereikalingą transcendentinę tiesą, sugriaudami senąją pasaulėžiūrą.
Šis „Dievo nužudymas“ reiškė, kad žlugo universalių
vertybių sistema – nebeliko „iš aukščiau“ duotų taisyklių, kas yra gėris, o kas
blogis. Nyčė įspėjo, kad tai yra ir baisiausias, ir didingiausias žmonijos
poelgis. Didingiausias, nes tai reiškia žmonijos laisvės triumfą ir
emancipaciją nuo primestos moralės, o baisiausias, nes žmonės dar nesuvokė šio
veiksmo masto ir pasekmių.
Būtent šios krizės rezultatas yra nihilizmas
(Nihilismus) – ta būsena, kai žmogus suvokia, kad visos tradicinės vertybės
žlugo, bet neturi nieko, kuo jas pakeisti, o tai sukelia galingą beprasmybės ir
vilties praradimo jausmą. Nyčė ragino Vakarų kultūrą reaguoti į šį nihilistinį
nuosmukį, ne grįžtant atgal (vergo moralės link), o žengiant į priekį. Jo
sprendimas buvo Antžmogis (Übermensch) – individas, kuris, suvokęs beprasmybę,
pats sukurkia savo vertybes, patvirtina gyvenimą su visu jo chaosu ir tampa savo
paties įstatymu. Taigi, galutinė Nyčės žinia buvo griežta: jei Dievas mirė,
žmogus privalo tapti gyvenimo kūrėju, arba bus sunaikintas savo paties
nihilizmo.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą