Sveiki, skaitytojai,
Man patinka ši Steve McCurry padaryta nuotrauka. Dažnai
ieškau kokios nors paveikslinės išraiškos tam, ką ketinu parašyti pozityvumo
dienoraštyje. Pamačiau šį berniuką balandžių aikštėje, kurioje jis glaudžiasi
ir šildosi. Ar ne toks yra tas mūsų dėkingumas pasauliui ir galų gale Visatai? Kylantis
iš poreikio priglausti ir priimti taip, kaip yra?
Dėkingumas už nieką ir kartu viską, už tai, kad viskuo
šiame gyvenime iš esmės yra pasirūpinta. Dar senovės Antikos filosofai sprendė,
ar žmogus turi kokią nors laisvą valią. Kaip toji valia reiškiasi? Dažnai forsuotai,
per bandymą paveikti ir kontroliuoti tai, kas yra išorėje. Kasdien praktiškai
autopilotu su tuo susiduriu, nė neapmąstydamas šio veikimo principo, nes
aplinkoje beveik veikia būtent galios ir įtakos svertais.
Šiandien medituodamas vonioje ir dėkodamas poilsio
akimirkai, kai pagaliau galiu skirti laiką sau ir savo apsivalymui, pagalvojau,
kad dėkingumas atgraso nuo išorinės kontrolės, jis kažin kaip pripildo ir
leidžia į viską žiūrėti labai atlaidžiai. Tad daugiau jauskime dėkingumą
mąstydami apie gausą ir tai, ką turime, taip dar labiau gausindami tą energiją
ir mintis, tada ir atsiribojimas nuo perdėtos kontrolės vyks automatiškai.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą