Sveiki,
Labai seniai, net pačiam dabar gėda, ketinau pažiūrėti brolių Joel ir Ethan
Coen 2008 metų geriausią pripažintą kino filmą „Šioje šalyje nėra vietos
senukams“ (No Country for Old Men) (2007 m.). Kritikų išliaupsintas ir
apdovanotas pačiu aukščiausiu įvertinimu kino industrijoje. Tiesą sakant, man
filmas taip pat labai patiko, bet ar jam taip besąlygiškai atiduočiau šį
apdovanojimą – pasiginčyčiau.
Pats siužetas jau kažkur lyg ir matytas – kriminalinė drama su šalto
trilerio užtaisu, kontrabandos ir didelės pinigų sumos disponavimas tarp „geriečių“
ir „blogiečių“. Tikriausiai filmas žavi savo raiška, nei pačiu siužetu – jis
pakankamai, švelniai tariant, neoriginalus. Aktoriai puikiai atliko savo
darbus, buvo nepaprastai įtikinami, įdomūs. Įtampos filme taip pat esamos
sveikos, nepasakyčiau, kad šimtą procentų išlaikyta, nes dialogai kartais
subanalėdavo, pradėdavo pliaukšti apie šį bei tą ir nieko nepasakydavo
informatyvaus, tačiau viskas esmėje buvo liuks.
Kai kuriomis vietomis man priminė Tarantino filmą „Nužudyti Bilą“ dalis,
ypač įtemptas tykojimas su šautuvu namuose, laukiant serijinio žudiko. Manau,
filmas pakankamai stiprus būti nominuotas bent „Oskarui“, nes tai ne tik eilinė
kriminalinė istorija, bet ir kartu nupasakojama ištisa adaptacijos „prarastosios
kartos“ istorija, kitaip sakant, Vietnamo karo veteranų kartos saulėlydis
Amerikoje, kai ištisas amžius nugyventas ir turi pasitraukti iš darbų ir
užtarnautos garbės į šešėlį. Tai kartu pasakojimas apie jau prarastą laiką,
bandymas su juo susitaikyti...
Šiaip rekomenduoju ne tik rimtesnio filmo mėgėjams, filmas puikiai
pritaikytas ir plačiajai ir nors kiek mąstančiai būtybei.
Jūsų Maištinga Siela,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą