Gegužės pirmoji išviliojo mane pasivaikščiojimams. Grynas oras. Saulė. Dievaži, net veidą iki raudonumo nudegiau, kad net skauda, o juk visai vietomis žvarboka buvo. Buvau prigulęs ant sausos pernykštės žolės ir net trumpam nusnudęs. Pabijojau, kad atskirs koks gandras ar varnas, kaip "Kristaus kančioje" ir pradės kapoti akis, bet, ačiū Die, taip nenutiko. Keli kadrai iš pasivaikščiojimo:
Pelkėse, kur varlinėja gandrai.
Virš kaimo įdomus dangus.
Simpatiškas debesukas.
Aukšta žemė - žemas dangus.
Aukštas dangus - žema žemė.
Šalpusnio žiedas.
Sulaukėjusius rugštynės jau sprogsta.
Pernykštė usnis.
Kovo pabaigos puošmeną "kačiukus" išvystame tik gegužės mėnesį!
Kūdra pamiškėje jau pilna varlių.
Žemaitiškos baltosios plukės visame gražume.
Samanos.
Jūsų Maištinga Siela
Esi žmogus, kurį norėčiau pakviesti arbatos.
AtsakytiPanaikinti