Filmas: "Renuaras" / "Renoir"

Sveiki,

Tiesą sakant, skeptiškai vertinau filmą „Renuaras“ (pranc. Renoir) (2012), kuris pasakoja apie prancūzų dailininką impresionistą Pierre-Auguste Renoir (1941-1919). Tai filmas apie paskutines jo gyvenimo dienas jo viloje prie jūros. Pirmojo pasaulinio karo apsuptyje jis gyvena ramybės oazėje, kai du vyriausi sūnūs kovoja karo fronte, tačiau gyvenimas nelengvas – tapytoją kamuoja sunki liga, kuri reikalauja nuskausminamųjų...

Labai mėgstu biografinius filmus, tačiau tai nėra vienas iš tų, kurio užduotis atskleisti tapytojo gyvenimą. Ne, veikiau jo kaip dailininko filosofiją, savotišką pasaulio matymą, o pati istorija veikiau koncentruojasi į dailininko sūnų, būsimą itin garsų XX amžiaus kino režisierių, kurio juostų turiu savo duomenų bazėje, bet niekaip vis nepažiūriu, o derėtų... Pačiame filme mažai veiksmo – viso labo pozuotoja sukinėjasi apie senuką tapytoją ir užmezga romaną su jo sūnumi. Daug nuogumo, XIX amžiaus tapybiškos romantikos ir... Bet kokios šio filmo spalvos! Kokios spalvos! Pats filmas kaip atskiras meno kūrinys, paveikslas, kurio kadrai pulsuoja energetika. Visumoje filmas panardina į iš pažiūros provincialų gyvenimą, tačiau laikmečio detalės, senuko skausmas ir noras tapyti „iki galo“ tiesiog leidžia mėgautis filmu kaip kokia estetine filosofija.

Žinoma, kaip ir daugelis, kurie nebuvo susidūrę su Renuarais, po filmo bėgo gūglintis, kiek šiame filme yra tiesios – ir realūs veikėjai, ir situacijos analogiškai atkartotos. Simpatingi prancūzų aktoriai, gera scenografija, pagalios šviesos leidžia filmu mėgautis tarsi atskiru paveikslu, negana to, dar ir papasakoja laikmečio istoriją.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela