Sveiki,
Visas pasaulis žino
Flobero parašytą klasikinį kūrinį „Ponia Boveri“, kuriuo vadovaudamasi
režisierė Anne Fontaine sukūrė literatūrišką prancūziškos atmosferos
pritvinkusią šiuolaikinę alternatyvinę juostą „Džema Boveri“ (angl. Gemma
Boveri) (2014), kuri veikia pagal legendinio romano principus, sukuriant
komedinę dramą.
Prancūzų aktorius
Franrice Luchini kiek panašus į F. Ozono filme „Provokuojantys užrašai“ – stebi
pyragų kepėjo ir slapto literato akimis jauną anglų porą ir jauną sutuoktinę
paverčia romano heroje, o gal veikiau tai Džema elgiasi kaip Flobero Ema –
sunku pasakyti, ar tas principas diktuojamas senyvo pasakotojo, ar iš tikrųjų
dėsningas pačiai Džemai. Bet tai gal ir nėra svarbu, svarbiausia mėgautis
pagauliais prancūziškais ritmais, senyvo melancholija, kuri tampa savitai
išgauta komedine maniera, kad net priverčia visą filmą kikenti iš jo mimikos ir
nestandartiškų situacijų – štai kodėl prancūzai geresni komedijų kūrėjai, nes
jie visada ieško kažin kokio „apvalko“ savo istorijoms. Gemma Arternon dar
kartą patvirtino savo kaip aktorės universalumą, imdamasi dar niekada (bent jau
mano akimis) nematyto jai amplua.
Filmas lengvas,
prancūziškos dvasios. Nemanau, kad reikia būti perskaičius „Ponią Boveri“, kad
šis filmas būtų perkandamas – viskas išdėstyta pakankamai pagal romano melodramatišką
įvykių struktūrą ir visgi istorija savaime be Boveri romanų klišių atrodytų
kaip pigi „Santa Barbaros“ istorija, todėl Flobero sistema labai svarbi šiai iš
pažiūros keistai, bet su kibirkštėle istorijai.
Mano
įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 6.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą