Sveiki,
Po neįtikėtinai šokiruojančio ir
įtraukiančio dviejų sezono serialas „Apkaltintas žmogžudyste“ (angl. Making
Murderer), tikriausiai, nieko panašaus ir tokio stipraus nemačiau. Tiesą
sakant, nelabai analogiško serialo ir ieškojau, todėl maniau, kad naujausias
Netflix mini keturių dalių serialas „Persekiotojas: serijinio žudiko
istorija“ (angl. Night Stalker: The Hunt for a Serial Killer) pirmasis
sezonas leis lygiai taip pat neįtikėtinai pasijausti, kaip ir „Apkaltintame
žmogžudyste“.
Visgi pradėsiu nuo emocinio
vertinimo. Šis „Persekiotojas“ neaplenkė ano serialo. Čia pasakojama apie 1985
metų Los Angelo mieste siautėjusį serijinį žudiką Richard Ramirez. Jeigu esate
matę „Helovyną“ ar kitas siaubo ekranizacijas apie serijinius žudikus, tai
žinokite, kad visa tai ne iš piršto laužta, o iš tikrųjų yra egzistavę.
Keturių dalių dokumentiniame
seriale po 35 metų kalbinami dar gyvi esantys tos bylos tyrėjai, detektyvai,
policininkai ir, žinoma, aukos, kurioms per stebuklą pavyko išvengti Richardo
apsilankymo. Jie emocingai pasakoja, kaip anuomet vyko gyvenimas Los Angele. Žiūrėdamas
jų liudijimas, vis mintijau, kad šiandien toks žudikas būtų sučiuptas per
kelias dienas, o galgi net valandas, nes pilna visur stebėjimo kamerų. Anais laikais
nebuvo tokių dalykų, todėl Los Angele, kaip ir kituose miestuose, nusikaltimų
buvo padaroma kur kas daugiau, nes daugelis turėjo galimybių išsisukti. Dabar
nepereisi gatvės ar kokio nors institucijos pastato, kad nebūtum užfiksuotas
stebėjimo kamerų.
Vienas įdomiausių seriale dalykų
yra detektyvų tyrimas, kurie praktiškai iš pradžių neturėdami nieko, o vėliau tik
sportinio batelio pėdsaką, sugebėjo susieti ir išnarplioti dešimtis
žmogžudysčių, kurias įvykdė Richard Ramirez (1960-2013). Sugautas nusikaltėlis
niekada nesigailėjo savo poelgių, jam buvo priteista 13 žmogžudysčių,
išprievartavimai ir pasikėsinimai. Savo aukas jis šaudė, badė peiliu, daužė
plaktuku, prievartavo vaikus. Žodžiu, jis įkūnija absoliutų sadistą maniaką,
kuris neturi žmogiškojo instinkto. Nors Ramirez kalėjo ilgai, tačiau savo
mirties bausmės taip ir nesulaukė, mirė nuo sunkios kraujo ligos. Tačiau tai,
kas nutiko ir kaip vyko teisminiai procesai, seriale nepasakojama, nes
susitelkiama labiau į detektyvinę siužetinę liniją: kas visgi yra tas
nesugaunamas serijinis žudikas?
Įdomiausia tai, kad nepasakytum,
jog tas žudikas kaip nors ypatingai maskavosi, jis netgi rodėsi savo aukoms,
palikdavo įkalčius, išprievartautus vaikus kai kada paleisdavo namo ir net
neslėpdavo po kauke savo veido. Jam tokia egzistencinė žudymo ir bauginimo
forma buvo kaip pieno gurkšnojimas priešais televizorių. Detektyvai iškėlė
hipotezę, kad maniaką labiausiai audrino pamatyti savo aukoje baimę. Gal tai
veikia kaip koks katalizatorius? Nežinia. Vien pažvelgus į jo fotografijas iš
tesimo salės, darosi klaiku. Man jis atrodo tiesiog apsėstas, nelabai žmogus. Tik
pasibaigus serialui, prisiminiau, kad šį žudiką pavaizdavo „Amerikietiška
siaubo istorija: 1984-ieji“ devintajame sezone.
Taip, šis serialas įtraukia, jį
įdomu stebėti. Kai kada netgi pamirštu, jog tai dokumentika ir pasakoja apie
realius faktus, o liudytojai nėra aktoriai. Kai pagalvoji, kaip anuomet per
Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai elgėsi su žydais, nebelieka stebėtis, kad
žmogaus rasė pati žiauriausia planetos būtybė, kadangi turėdama protą ir
intelektą geba šitaip naikinti savo padermę. Visgi nesame tikri, kas iš tikrųjų
dėjosi R. Ramirezo galvoje, gal nelabai ten tikrojo žmogaus ir būta. Visgi
serialas įdomus dar ir tuo, kaip anuomet be technologijų sunkiai dirbo
žmogžudysčių skyriaus žmonės, kaip reikėjo stipraus analitinio proto. Serialas ne
tik intriguoja, bet ir atskleidžia mums tik iš filmų žinomas žmogaus tamsiąsias
prigimtines jėgas, šiurpina, perspėja. Šiaip detektyvų mėgėjams serialą
rekomenduočiau.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą