Demaskuok homofobą: Jūratė Vaišė ir Aldona Kazakevičiūtė apie tai, kad homoseksualai sielos grožį mato tik savo lytyje

 Sveiki,

 

Šis tekstas pasviruoju šriftu bus publikuojamas prieš visus įrašus, kad visiems dėl duomenų apsaugos įstatymo būtų aišku, kodėl tai publikuojama.

 

Homofobas neturi teisės žeminti, niekinti ar kitaip kelti agresiją ir nesaugumo jausmą žmonėms ar iš jų tyčiotis. Pasisakau apie absoliutų šių asmenų viešinimą, kurie skleidžia neapykantą ir menkina kitus dėl savo įsitikinimų, nusistatymų, įtikėtų mitų ar savo asmeninių nelaimių, prastos nuotaikos apie kitokius asmenis. Lietuvos Respublikos įstatymai gina bet kurio lietuvio teisę egzistuoti ir mylėti bet kurį asmenį, nesigėdijant ir neslepiant savo jausmų kitų „patogumui“. Ši iniciatyva viešinti homofobinius komentarus kilo iš paskatos kurti saugią internetinę erdvę ne tik LGBTQ+ nariams, bet ir mūsų visų vaikams. Manau, kad tik toks pavyzdys gali padaryti esminį pozityvų pokytį mūsų visuomenėje. Šie nekentimo įrašai publikuojami ne dėl piktų asmenų pažeminimo, noro sukelti jiems gėdos jausmą, bet priešingai – iš pilietiškumo jausmo kurti visuotinio saugumo jausmą visiems žmonėms, įskaitant ir patį komentatorių. Skaitydami jų komentarus, daugeliui nebeturėtų kilti klausimas, kam reikia eitynių, viešintis, kovoti už teises, nes homofobiški pasisakymai bei tų asmenų keltinimai ir yra toji pagrindinė priežastis. Žinodami, ko tikėtis iš vieno ar kito asmens, galime apsisaugoti ir išvengti agresijos, neapykantos. Primenu, kad nusistatymai, raginimai susidoroti ar kaip kitaip menkinimą demonstruojantys komentatorių pasisakymai nėra traktuojami kaip „nuomonė“. Neapykantos nusikaltimai viešojoje erdvėje apskritai neturi būti traktuojami kaip „nuomonė“, kadangi tai žemina kitus asmenis, kelia nesaugumo jausmą. Šis tinklapis pasisako tik už saugumą, toleranciją ir meilę.

 

Turime dar dvi seksualumo ekspertes – Jūratė Vaišė ir Aldona Kazakevičiūtė, kurios paliko savo auksinius komentarus LRT puslapyje po straipsniu apie fotografą Virgilijų Šontą, kuris buvo homoseksualas, straipsniu. Jūratė Vaišė, kaip ir daugelis homofobų, susiaurina homoseksualumą iki „lovos reikalų“, nesuvokdama, kad seksualumas yra mūsų savastis, viskas kas esame – nuo kuriančiosios santykius ir šeimas energijos iki socialinių vaidmenų. Kad homoseksualai myli tik savo organą (taip tikriausiai riektų suvokti šios Jūratės Vaišės argumentą), atrodo, labai juokingas. Jai iškart antrina kita homofobė Aldona Kazakevičiūtė, kuri tvirtina, kad Europoje visų pirma yra seksualumas, o pas ją šeimoje ir Lietuvoje tikriausiai sekso, kaip ir sovietiniais laikais, nė nebūta. Atskirti savo moralę ir įsivaizduojamas dvasines vertybes nuo žmogaus seksualumo, yra aukščiausio laipsnio tikrovės neigimas – tai ne vien homofobinis reikalas, tai paprasčiausiai mums įdiegta, kad seksualumu grįsta meilė yra blogis, o per Valentiną padovanoti gėlytę – gėris. Bet kodėl net homofobų šeimose, kurios tikina, kad seksualumas kaip reiškinys yra negerai, kad Europa degraduoja ir t. t. vis tiek gimsta vaikai? A?

 

Jūsų Maištinga Siela