„Labai skiriasi tai, kaip
klausausi lietuviškos ir užsienio muzikos. Vietinės dažniausiai klausausi
tikslingai: perklausau naujus singlus, vis suku naujus albumus, peržiūriu
vaizdo klipus, pagūglinu nežinomus vardus. O užsienio muzika pastaraisiais
metais nukenčia – mano išmanymas daugiau į plotį nei į gylį. Tą daugeliui
žmonių diktuoja „Spotify“ grojaraščių era, siūlanti begalę visokiausių atlikėjų
dainų, apie daugumą kurių niekada nieko nesužinosi ir net neįdomu. Dabar
dėmesys išskydęs, išsiliejęs plačiai, aprėpiantis daug skirtingų grojaraščių,
bet niekur neįsigilinantis, daug klausymosi inercijos, užstrigimo vienam
algoritmų sukurtam burbule. Šitai madai pasiduodu, nes ji svarbi šiuolaikinio
muzikos patyrimo dalis“. Emilija Visockaitė
Šiaip neketinau skaityti Jurgos Tumasonytės parengto
interviu su muzikos kritike Emilija Visockaitė (Muzikos kritikė Emilija Visockaitė: „Jei nauja muzika vis dar neerzina, tai dar nepasenai“),tačiau
užstrigau eismo kamštyje ir kaip tik tas straipsnis po ranka. Suskaičiau su
pasimėgavimu visą iki pabaigos ir jis labai įdomus ir keliantis minčių.
Pirmąkart su E. Visockaite susidūriau tikriausiai skaitydamas „Literatūra ir
menas“, kuriame protarpiais pasirodydavo autorės straipsniai. Norėtųsi gyvenime
daugiau skirti dėmesio koncertams, muzikos atrankai, bet tendencija tokia, kad
nebelieka laiko ir vis pagaunu save, kad kasmet muzikos naujos klausausi vis
mažiau ir mažiau, todėl įsivedžiau tokią nerašytą taisyklę – kas vasarą, per
atostogas, atsinaujinti grojaraštį. Kol kas visai neblogai sekasi. O šis
straipsnis tiesiog priminė mano paties muzikos klausymosi tendencijas.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą