Serialas" Interviu su vampyru" / "Interview with the Vampire" (2 sezonas / season 2)

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Tiesą sakant, nelabai planavau žiūrėti antrąjį „Interviu su vampyru“ (angl. Interview with the Vampire) sezoną, tačiau taip jau nutiko, kad visgi sužiūrėjau! Prieš metus pasirodė pandemijos metu nufilmuotas pagal garsiosios rašytojos Anne Rice romaną „Interviu su vampyru“ motyvus sukurtas pirmasis sezonas. Garsi rašytoja kaip tik mirė tuo metu, kai pirmojo sezono darbai ėjo į pabaigą, todėl kūrybinei brigadai buvo išties liūdna... Visgi teko luktelti, kol aktoriai gerokai nevaržomi pandeminių ribojimų sugrįžo į filmavimo aikštelę pratęsimui. Tiesa, serialas gerokai pakoreguotas ir nutolęs nuo legendinės 1993 metų Neil Jordan filmo versijos tuo pačiu pavadinimu ir, aišku, gerokai paplėtotas, nei pats romanas.

 

Naujasis sezonas realiai tęsia romane vaizduojamą laikotarpį, kai iš JAV po Lestato nužudymo Luisas ir Klaudija pabėgą į Europą. Jie klaidžioja po griūvančią ir šiurpią Antrojo pasaulinio karo apsėstą Europą ir ieško savo padermės ištakų, bando suprasti savo galią ir paskirtį, tačiau nieko neranda, kol vieną dieną neatsiduria Paryžiuje, kuriame jiedu priimami į vampyrų naktinį teatrą ir su mirtinais įsipareigojimais tampa jo dalimi. Tačiau vietiniai ir seni vampyrai, kurie tarpusavyje susigyvenusi kaip kraujo komuna, netrukus pradeda nusibosti Klaudijai, kuri kažkada taip troško sėslios ir saugios šeimos. Kol Klaudija stengiasi susigyventi ir pavergti vietos išgyvenusią žydę siuvėją, pats Luisas išgyvena vidinę dramą tarp kaltės jausmo dėl Lestato nužudymo ir naujojo širdies draugo Armando, seno ir romėnų laikus menančio galingo vampyro. Netrukus Klaudija ir Luisas sužino, kad teatrą įkūrė legendinis tas pats Lestatas ir visi aplinkiniai vampyrai apie jį yra sukūrę kultą, bet kas nutiks su Armandu ir kitais, kai šie sužinos, kad tai Klaudija ir Luisas nužudė šios bendruomenės įkūrėją?

 

Sezonas slogus, nors dinamiškesnis bei tamsesnis už pirmąjį – tai tik pliusas. Vienoje laiko juostoje Armandas ir Luisas toliau duoda interviu charizmatiškajam rašytojui Danieliui, bet pamažu įtampa auga, kadangi Luisas, tiek ir kažkada atmintį praradęs žurnalistas, susivokia, kad tikrovė, kurią nugyveno nuo pastarojo susitikimo prieš daugybę metų, skiriasi ir už viso to slypi užmarštin nugrimzdusi Armando ir Lestato istorija. Iš tikrųjų šis serialas paremtas psichoterapiniu pobūdžiu, Luisui reikia išsipasakoti prisiminimus, tačiau, bent jau man, tikrosios priežastys, kodėl Luisas nori atskleisti pasauliui tikrąją vampyrų istoriją, kai vis tiek visi tiki, kad tai rašytojo išmonė, man nėra iki galo aiški. Tačiau aiški ji tampa šio filmo struktūroje, kadangi ji sugriauna pastarųjų 77 metų veikėjų melo istoriją.

Aktoriai ir kadrai iš antrojo sezono.

 

Taigi istorija „šokinėja“ nuo šiuolaikinių laikų, kai duodamas interviu Danieliui iki Paryžiaus pokario teatro istorijos ir žiauriosios vampyrų komunos, kurioje galiausiai suinscenizuojamas Luiso ir Klaudijos teismas. Visa tai padaroma gan tamsiai ir teatralizuotai, pakankamai įtraukiai. Jeigu pirmajame sezone stigo dinamikos ir sezonas vietomis atverdavo užvilkintas duobes, tai šiame sezone įvykiai kur kas įdomesni, labiau paplėtota ir knygoje beveik nebuvusi interviu dabarties pasakojimo linija.

 

Aišku, antrasis sezonas neapsiėjo be tam tikrų aktorių pasikeitimų. Štai aktorė Bailey Bass, pirmajame sezone vaidinusią Klaudiją, nusprendė nebetęsti šio projekto ir ją pakeitė Delainey Hayles. Man asmeniškai, Klaudija mažiausiai patinkantis personažas, ji tokia erzinanti ir kvaila, kad tiesiog vis laukdavau, kada ją nustos rodyti. Visgi šiame seriale, regis, atrodo, kad visi vampyrai arba gėjai, arba lesbietės, viskas taip utriruota pagal LGBTQ siužetines charakteristikas, kad kartais atrodo, jog šioji istorija išskirtinai apie vampyrų LGBTQ pasaulį. Aišku, tai savaime nėra blogai. Pirmajame sezone galbūt buvo daugiau Lestato ir Luiso homoerotikos, sekso scenų, šiame visas seksualumas labiau prislopęs ir pasineriama į intrigas, bandoma plėtoti Luiso, Lestato ir Armando dvasinį pavydo ir prieraišumo istorijų melodramą, kas, aišku, neblogai pavyksta.

 

Matau, kad „Interviu su vampyru“ numatomas dar ir trečiajam sezonui. Tai gan įdomu, nes tas, kas buvo šiuose dvejuose sezonuose – viskas išnaudota ir išsekę. Tačiau iš paskutiniųjų serijos užuomazgų galima spręsti, kad serialas gali pasisukti visiškai netikėtomis linkmėmis ir kitame sezone atsirasti didesnis krūvis Lestato personažui, apie kurį Anne Rice buvo parašiusi storą atskirą knygą. Kol kas serialo kūrėjai leidžia sau labai laisvai kurti, interpretuoti ir kryžminti vampyrų kronikos palikimo medžiagą su fiktyviai infiltruotais siužetiniais motyvais. Manau, kad trečiajame sezone to bus dar daugiau, o, kaip žinia, autoriai mėgsta prikelti seniai mirusius veikėjus ir juos parodyti visai kitokioje žmogiškųjų vertybių šviesoje, kaip nutiko šiame sezone su Lesatu ir Luisu. Apsigalvojau, lauksiu ir trečiojo sezono.

 

Maištinga Siela