Knyga: Dr. Joe Dispenza "Jūs esate placebas. Kaip sąmonė virsta materija"

 

Dr. Joe Dispenza. „Jūs esate placebas: kaip sąmonė virsta materija“ – Kauans: Mijalba, 2020. – p. 352.

Sveiki,

Prieš kelerius metus čia pristačiau Dr. Joe Dispenza knygą Atsikratykite įpročio būti savimi, kurios pavadinimas, atrodo, prieštarauja viskam, ką sako dvasinio tobulėjimo praktikos: būkite savimi, grįžkite į save, tapkite geriausia savo paties versija ir t. t., ir pan. Tačiau pavadinimas nors ir provokuojantis, jis nėra jau toks prieštaringas, koks gali atrodyti. Antroji Dr. Joe Dispenzos knyga Jūs esate placebas. Kaip sąmonė virsta materija (angl. You Are The Placebo. Making Your Mind Matter) originalo kalba pasirodė 2014 metais, o Lietuvoje jau pakartotas trečiasis šios knygos tiražas. Vadinasi, net Lietuvoje kai kam Joe Dispenzos idėjos ir atradimai yra neblogai žinomi. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Živilė Šileikaitė, išleido Mijalba. Šioje apžvalgoje paminėsiu tai, kas labiausiai įsiminė perskaičius antrąją daktaro knygą.

Pradėsiu kaip visada nuo paties Dr. Joe Dispenza, nes šiaip jau leidyklos Mijalbos asortimentą sudaro nemaža dalis ezoterinės literatūros, bet Jūs esate placebas pavadinti ezoterine literatūra nelabai apsiverčia liežuvis. Tai mokslinio pobūdžio literatūra, tyrinėjanti dar labai sunkiai mums suvokiamus dalykus, o Joe Dispenza visų pirma save pateikia kaip tyrinėtoją-mokslininką, turintį prieigos prie moderniausios JAV aparatūros, kuri geba skenuoti žmogaus smegenis, atskirti jose vykstančius cheminius procesus. Nors pats Dispenza veda meditacijas ir turi ne vieno lygmens savo sukurtą gydymo seminarų ciklą, šioje knygoje jis, kaip ir pirmojoje savo knygos dalyje, sujungia mokslą, kvantinės fizikos dėsnius su dvasinėmis žmonių patirtimis.

Kad Jeo Dispenzos tyrinėjimai nėra vien tik jo įsivaizduojamo darbo rezultatas, autorius knygos gale pateikia dešimtis pačių naujausių pastarųjų dešimtmečių mokslininkų straipsnių ir jų atliktų tyrimų nuorodas su straipsnių pavadinimais, tad besidomintiems ir gerai angliškai paskaitantiems ši knyga gali tapti tiesiog puikia šios srities rodykle plečiant kitų tyrėjų nukeliautais tyrinėjimo keliais. Jūs esate placebas – tai knyga perteikta visiems suprantama populiariosios mokslinės lektūros stiliumi, tačiau jo struktūra gerai apgalvota ir autorius neskuba mūsų kaip nors priblokšti ir nustebinti, priešingai – kiekvieną savo teiginį grindžia įvairiausiais pavyzdžiais.

Įvadinėje knygos dalyje autorius prisipažįsta, jog turėjo stuburo traumą ir buvo kurį laiką paralyžiuotas, gulėjo ligoninėje ir daktarai jam diagnozavo visišką kūno nevaldymą. Joe Dispenza susitelkė ir ilgiems mėnesiams atsidėjo perprogramuoti savo mintis, siųsdamas savo kūnui signalus apie atsinaujinančius kūno organus. Autorius dalijasi, kaip iš pradžių buvo sunku „kovoti“ su diagnoze, nes patikėti daktarų žodžiais yra kur kas lengviau, nei sukurti savąją tiesą ir pasveikti. Galiausiai Joe Dispenza pasveiko ir vaikšto kuo puikiausiai, o nuo to laiko savo gyvenimą paskyrė būtent įtaigos sau nagrinėjimui.

Placebas – tai, kas pagrįsta tikėjimu, nors yra netikra, pavyzdžiui, ligoniui sumaitinus cukraus gabalėlį, bet pasakius, kad tai labai stiprūs vaistai, galima gauti tikrą stebuklą. Dispenza knygoje pateikia įvairių žmonių istorijas, pradedant nuo gyvačių kerėtojų ir baigiant moterimi, kuri išsigydė išsėtinę sklerozę. Dispenza iškelia idėją, kad beveik viską galima savo kūne transformuoti, jeigu pasitelksite ne vien tik mintis, bet jomis patikėsite ir integruosite į savo smegenų tinklą tą tikrovės jausmo modelį, kurio norite. Kažkokiu stebuklingu būdu, nukrypę nuo savo įprastinių įsitikinimų ir suvokimo apie ribotumą ir priėmę naują mąstymo modelį, jūs savo smegenų neuronuose (apie jų jungtis knygoje labai išsamiai aprašyta), jūs suformuojate naujus neuronų impulsų kelius, todėl atsiranda naujos ląstelės ir kūnas atsinaujina.

Čia pat iškyla ir kitas paradoksas: jeigu mes galime savo įsitikinimais ir jausmais save pagydyti, vadinasi, galime ir susargdinti. Šis procesas vadinamas nocebas. „Turint galvoje, kad naujausi moksliniai tyrimai psichologijos srityje rodo, jog maždaug 70 proc. mūsų minčių yra negatyvios ir nereikalingos, nocebo sukeltų ligų skaičius gali būti tikrai įspūdingas ir gerokai didesnis, nei mes įsivaizduojame. Ši idėja neatrodo laužta iš piršto, žinant, kad daugybė protinių, fizinių ir emocinių sveikatos sutrikimų atsiranda, atrodytų, iš niekur (p. 82).“ Čia pat autorius pabrėžia, jog placebu išgyti ne visada įmanoma, ypač kalbant apie genetines ir paveldėtas ligas, kurios pasireiškia vos tik gimsta kūdikis. Pati mintis neturi tiek galios, kad jus susargdintų arba staiga pagydytų, reikia, kad mintis paveiktų jūsų jausmus, o jausmai puikiai generuoja kūne esančius procesus, todėl, jeigu tikite, kad pasaulis neteisingas ir jus bet kada gali ištikti kokia nors nelaimė ir, žiūrėkite, tai gali nutikti.

Knyga turi paantraštę Kaip sąmonė virsta materija. Žinau, kad skeptikams, kuriems reikia pačiupinėti akmenį, kad pasakytų, jog tai akmuo, daugmaž atrodo kaip iš pasakaičių srities, bet Dispenza skiria vieną knygoje esantį skyrių kvantinės fizikos atradimams ir man šioji knygos dalis buvo bene pati įdomiausia. Apie savitaigos galią jau seniai girdėjau, tačiau šis mokslininkas sujungia mokslo žinias su dvasiniais išgyvenimais. Mokslininkai tyrinėję pačius mažiausius atomų elementus pastebėjo, kad jie nėra pastovūs (tai, tiesą sakant, mane lengvai šokiravo), nes tol, kol žmogus iš savo sąmoningos pozicijos žiūri į atomą, tol jis yra, bet tik žmogus nusisuka, atomas turi savybę išnykti. Perkračiau visus prisiminimus iš fizikos pamokų ir neprisimenu, kad kažką panašaus mus būtų mokę apie kvantinę fiziką, vadinasi, šie duomenys dar labai nauji. Visgi tai reiškia, kad atomai gali išnykti ir mūsų kūne, ir bet kur kitur ir tuo pat metu pasireikšti kitur. Apskritai sakant, šis knygos skyrius toks įdomus, kad jis išplėtoja laiko ir erdvės iracionalumą, autorius teigia, kad mes gyvename multivisatų gausoje ir tik nuo mūsų sąmoningumo priklauso, kokį potencialią tikrovę pritraukiame į savo gyvenimą. Jeigu atomai išnyksta ir vėl atsiranda įvairiausioje erdvėje, vadinasi, mes taip pat „šokinėjame“ per potencialų begalybės lauką. Na, sąlyginai per begalinę, nes mūsų protas ir patirtys mus labai susiaurina, mes tarsi įkalinti savo įsitikinimų ir todėl esame riboto potencialo lauke.

Dr. Joe Dispenza

„Priežastis, dėl kurios dalelės tai atsiranda, tai pranyksta (o tada vėl atsiranda ir vėl pranyksta, ir taip visą laiką), yra ta, kad jos visos vienu metu egzistuoja begalėje beribio galimybių lauko vietų. Tik tada, kai stebėtojas sutelkia dėmesį į vieną konkrečią vietą, ten atsiranda elektronas. Nusisukite, ir subatominė dalelė vėl išnyks energijos lauke. <...> ...kad jis iš niekur pasirodytų konkrečiu laiku konkrečioje vietoje, vadinasi, teoriškai turėtume sugebėti paveikti bet kokį kiekį galimybių, kurias galite įsivaizduoti taip, kad jos pasireikštų tikrovėje (p. 206-207).“

Priešingai nei pirmojoje knygoje, šioje autorius pateikia daug diagramų, daug įvairiausių schemų, kurias galima taikyti įvairiose veiklos sferose, aiškinant apie žmogaus gyvenimo prasmę ir laimės principus. Knygoje rasite ir spalvotas smegenų rezonansų nuotraukas, kurias darė sunkiai sergantys žmonės prieš meditaciją ir po meditacijos, tad autorius aptaria, kaip kiekvieno individo pastangos per meditaciją keisti savo mintis ir paveikti kūną paveikė jų smegenų dažnius. Knygoje aiškinama apie smegenų dažnio bangas (beta, gama, alfa ir delta), kurios smarkiai susijusios su tuo, kokių rezultatų mes tikimės ir norime pasiekti.

„Teigiamos emocijos, pavyzdžiui, dėkingumas, atveria širdį ir pakelia kūno energiją į kitą lygmenį – atitraukia ją nuo žemesniųjų hormoninių centrų. Dėkingumas yra viena galingiausių emocijų, padedanti žmogui lengviau pasiduoti įtaigai. Ši emocija skatina kūną „galvoti“, kad tai, už ką dėkojame, jau įvyko, nes paprastai dėkojame tada, kai jau būname gavę trokštamą dalyką (p. 161).“

Dar vienas receptas ir priminimas, kuris surezonavo iš šios knygos: „Iš tikrųjų jūs jau žinote, kaip tai daryti. Prisiminkite kokį nors atvejį iš savo praeities, kai tvirtai apsisprendėte ką nors pakeisti savo gyvenime. Greičiausiai prisimenate akimirką, kai pasakėte sau: Nesvarbu, kaip jaučiuosi (kūnas)! Nesvarbu, kas vyksta mano gyvenime (aplinka)! Nesvarbu, kiek tai užtruks (laikas)! Aš tai padarysiu! (p. 193).“

Tiesą sakant, mūsų Lietuvos koučeriai, įvairių dvasinių praktikų seminarų rengėjai taiko labai panašius dalykus, kuriuos nusako Dr. Joe Dispenza. Gal Dispenzai pavyksta paprasčiau viską perteikti ir papasakoti per mokslinių tyrimų kryptį, o tai gali nuraminti skeptikus, kuriems kvantinė fizika ir visatos dėsniai tėra alternatyviosios mokslo šakos, o ne rimtas reikalas. Knygos pabaigoje autorius pateikia meditacijos pavyzdžiuis, jų įrašus anglų kalba galite rasti oficialiame Joe Dispenzos tinklapyje https://drjoedispenza.com/, bet autorius siūlo pasidaryti ir savo lietuvišką įrašą, kurio galėtumėte klausytis meditacijos metu. Aš jau išbandžiau ir man surezonavo šis metodas.

Ką sako knyga? Kad kiekvienas iš mūsų esame beribė sąmonė, kurianti savo tikrovę čia ir dabar. Įsigilindami į kvantinės fizikos dėsnius, perprasdami mums Visatos siunčiamus signalus, šiame beribiame potencialų lauke galime sąmoningai projektuoti ne tik sveiką kūną (tai tik viena iš mažų galimybių, bet labai svarbu nuo ko nors pradėti), bet ir manifestuoti savo troškimus bei svajones, kad jos taptų tikrove. Nesitikėkite, kad viskas išsipildys per keletą savaičių, tam reikia nemažai laiko ir pastangų, kad perprogramuotumėte savo įsitikinimus ir suvokimą, atsikratytumėte limitų, taptumėte visai kitu žmogumi. Šiuo metu lietuviškai yra pasirodžiusi trečioji autoriaus knyga Tapkite antgamtiški, kuriame autorius publikuoja savo pacientų-klientų asmenines istorijas, kaip savęs „perinstaliavimas“ padarė neįtikėtiną poveikį šių žmonių gyvenimo kokybei.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Dr. Joe Dispenza "Atsisakykite įpročio būti savimi: kaip nusimesti seną protą ir susikurti naują"

D. Joe Dispenza. „Atsikratykite įpročio būti savimi: kaip numesti seną protą ir atkurti naują“ – Kaunas: Mijalba, 2014. – 336 p.

Sveiki, skaitytojai,

Po paskutinės ezoterinės knygos E. Tolle Šios akimirkos jėga, nusprendžiau, kad vėlei noriu perskaityti ką nors labai įkvepiančio ir šįkart pasirinkau Dr. Joe Dispenzos knygą Atsikratykite įpročio būti savimi (angl. Breaking the habito of being yourself). Tikriausiai tokios knygos su pretenzingais pavadinimais visokiausių patarimų knygų lentynose, kaip reiktų gyventi (ir nekrušti sau smegenų, proto, kaip pasiųsti šefą ir bla bla bla) yra tiek daug, kad nieko nenustebins ir šitoks pavadinimas, kuris lyg ir prieštarautų apskritai šiuolaikiniam švietimui, kuris skatina kaip tik būti savimi. Toli gražu autorius nėra joks revoliucionierius ir neskatina atsisakyti savęs, veikiau savęs atsisakymą šioje knygoje galėtume pakeisti kitokią sąvoka – savęs perprogramavimu, o dar tiksliau – pakeisti savo tam tikras asmenybes netenkinančias dalis, kad pagerėtų gyvenimo kokybė.

Tiesą sakant, skaitydamas šią knygą prisižymėjau tiek visokiausių citatų, kad dabar būtų sunku sustruktūruoti visą šios knygos turinį, tad pabandysiu vadovautis knygoje pateiktu turiniu. Pirmiausia autorius pradžioje smarkiai teorizuoja, tačiau priešingai nei E. Tolle, jis remiasi fizikos mokslo atradimais. Pats J. Dispenza pagal specialybę nėra joks ezoterikas ar magas, o tuo labiau savęs neskelbia kokiu nors dvasiniu mokytoju. Jis yra neurologas, kurio didžiausia aistra yra nagrinėti smegenų procesus, kuriuos galima išmatuoti ne tik dvasiškai, bet ir moksliniais prietaisais. J. Dispenza apskritai atstovauja mokslo pasauliui, tačiau jo knygoje pateikiamos įžvalgos absoliučiai neprieštarauja, o, sakyčiau, papildo E. Tolle ir kitų dvasinio lygmens tyrinėtojų teoriją ir praktiką.

Taigi vadovaudamasis moksliniais tyrimais pirmuosiuose skyriuose autorius pateikia kvantinį dėsnį, kuris mane asmeniškai gerokai nustebina. Kodėl? Iki tol įvairiuose ezoteriniuose leidiniuose tai vadinama „visatos dėsniu“, kaip mintis gali pritraukti energiją, kad ji materializuotųsi. Visa tai mes linkę suvokti kaip stebuklą, o štai J. Dispenza tyrinėja kvantinės fizikos dėsniais atsirandančios materialiosios visatos dėsnį. Pasirodo, atomai geba atsirasti iš neišreikštos visatos lygmens, šitaip susikuria šis realybės planas. Tyrinėdamas visatos principus, autorius daro prielaidą, jog iš šį realybės lygmenį galime išreikšti minties ir ketinimo energija, vadinasi, esame kaip elektromagnetiniais impulsais veikiantis kompiuteris, kuris geba šioje realybėje kurti sau ne tik daiktus, bet ir aplinkybes. Galiausiai kvantinio lauko „atsiradimo iš niekur“ autorius perkelia į žmogaus fizinį lygmenį, kadangi smegenys veikia panašiu principu ir jis daro prielaidą, kad kiekvienas iš mūsų yra pajėgus išsiveržti iš žemų vibracijų (kas vėlgi neprieštarauja jokioms kitoms dvasinėms teorijoms!) ir perkurti realybės dėsnius, savo likimą ir net asmenybę.

Autorius išskiria tris svarbiausius dalykus, kurie, anot jo, labiausiai trukdo suvokti kvantinio lauko mechanizmą: laikas, kūnas ir aplinka. Įtikėję savo ribotumu ir įklimpę į negatyvias emocijas, mes vis murkdomės skausmo, kančios ir ribotumo realybės variante. „Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl taip sunku pasikeisti. Net jei sąmoningasis protas gyvena dabartyje, pasąmonę neretai valdo praeitis. Tam tikri praeities išgyvenimai vis verčia mus reaguoti fiziologiškai ir mes nedaug skiriamės nuo minėtų šunų. <...> Nuotaika yra cheminių medžiagų nulemtas būties būvis, užsitęsusių emocinių reakcijų pasekmė. Tam tikri jūsų aplinkos veiksniai – šiuo atveju padavėjo nesugebėjimas patenkinti jūsų poreikių ir keli kiti smulkūs nusivylimai – sukelia emocinę reakciją (p. 110)“.

Dr. Joe Dispenza

Autorius teigia, kad mūsų ląstelės yra veikiamos tų pačių medžiagų, todėl savaime vibruoja į aplinką tą dažnį, kad gautų vėl tų pačių medžiagų, vadinasi, gyvenime sąlygos formuosis labai panašios, kad kūnas būtų pamaitintas, pavyzdžiui, pasipiktinimu, pykčiu, liūdesiu ir pan. Štai kodėl taip sunku žmonėms keistis, nes neužtenka vien tik loginio apsisprendimo keistis, kūnas provokuos panašias situacijas, nes jis prie tų emocijų pripratęs kaip prie kokaino. Kas įdomiausia, kad autorius siūlo meditacijos praktinį metodą pamažu, mažomis dozėmis kelti dažnį, nurimti, susilygiuoti su emocijomis ir protu. Savaiminis pozityvus mąstymas, anot autoriaus, yra niekinis, jeigu jis neiššaukia savijautos, būsenos. Mes galime mąstyti pozityviai dieną naktį, tačiau jeigu neigsime liūdnas emocijas, nesusilygiuosime, nieko iš to pozityvaus mąstymo nebus. Meditacija yra tiesiausias kelias į būsenos, mąstymo sujungimą į naują patyrimo kokybę, savitą gydymo procesą.

„Dabartinis meditacijos modelis toks: jums tereikia priimti sau, kas toks nenorite būti, kol taip gerai pažinsite senąjį aš ir su juo susijusias mintis, elgseną bei emocijas, jog sutraukysite nervinių ląstelių grandines ir nustosite siuntę genams įprastus signalus. Tada pradėsite reguliariai mąstyti, koks žmogus norite būti. Taip sukursite naujus neuronų tinklus, prie kurių kūnas ilgainiui pripras ir nauja būsena taps jūsų antruoju prigimimu. Štai ir pasikeitėte (p. 195).“

Kad viskas būtų taip lengva, kaip sako autorius, tačiau pats iš patirties žinau, kad reikia labai didelio įdirbio, laiko, valios dirbti su savimi, kad bent kiek pasikeistų ne tik asmenybė, bet ir gyvenimo aplinkybės, tačiau tai įmanoma. Tam tikros įvairios meditacijos ir dvasinės praktikos, seminarai labai priartina prie trokštamos gyvenimo kokybės, aukštesniųjų dažnių.

Knygoje autorius taip pat pateikia nemažai schemų, smegenų brėžinių, įvairiausių sąvokų, kurie aprėpia įvairius sąmonės ir pasąmonės lygius, todėl knygą nėra sudėtinga skaityti, o jeigu dar turite šiek tiek žinių bei praktikos, manau, veikalą sugraušite kaip obuolį. Paskutiniuose skyriuose autorius pateikia meditacijos praktikų, savo internetiniame puslapyje nurodo garso įrašus, nuoseklų meditacijos pakopų grafiką, kuriuo vadovaudamiesi galite pagerinti savo fizinę ir dvasinę savijautą.

Iš esmės, kaip ir visuose tokio žanro knygose, čia prieisite išvadą, kad ne aplinka lemia žmogaus laimę ir būsenas, o pats žmogus, kad nuo jo minties ir emocijos priklauso jo gyvenimo versija. Kai jums sako: „aš susikūriau naują savo paties versiją“, daugelis, tikriausiai, nusijuokiate. Ir nusijuokia jūsų ribotas protas, o net ne jūs, nes susilygiavę jūs iš tikrųjų viename fiziniame lygmenyje kuriate naujas neuronų jungtis, kurios atsakingos ne tik už naują būseną, bet ir kitokios realybės pajautimą, matymą. Bet palaukite, jeigu nuo mūsų pastangų priklauso kurti save iš vidaus ir projektuoti šią realybę tarsi tai būtų kaip filme „Matrica“, vadinasi, mes visi esame šiek tiek dievai, o tai absoliučiai neprieštarauja nei krikščionybei, kuri sako, kad esame Dievo atvaizdas, nei budizmui, kuris sako, kad visa tai, ką regime, tėra apgaulinga Maja, iliuzija ir mes iš tikrųjų miegame. Taigi, tai knyga, kuri vėl ir vėl patvirtina, kad viskas susieta ir viskas įmanoma.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Dr. Joe Dispenza apie tikrąjį laimės pojūtį ir visatos, kvantinius dėsnius

Sveiki,

„Jei laukiame, kad laimę mums suteiktų išoriniai dalykai, vadinasi, nesivadovaujame kvantiniu dėsniu. Tikimės, kad išorė pakeis vidų. Jeigu manome, kad įgiję daugiau pinigų įvairiausiems daiktams pirkti nesitversime džiaugsmu, vadinasi, būties dėsnius supratome atvirkščiai. Pirma turime tapti laimingi, o tada pasirodys gausa. Tiesa ta, kad laimė neturi nieko bendra su malonumais, nes įprasdami jaustis gerai nuo tokių intensyvių dirgiklių, tik tolstame nuo tikro džiaugsmo.“

Šioji citata iš Dr. Joe Dispenzos knygos „Atsisakykite įpročio būti savimi“ paimta gan labai banali. Nes daugybę kartų girdėjome, kad laimė ne piniguose, kad turtuoliai ir tie nusižudo, nes laimės būvis yra ne rezultate, o procese. Kas dažniausiai padedama kaip tiesa ant lėkštutės, tas dažniausiai tampa nematoma, beveik neprieinama. Tiesa dar ir tai, kad ar tai būtų pinigai, deimantai, retos žinios, visuomenės statusas, populiarumas, visa tai tėra tik dirgikliai, nuo kurių tampame išoriškai priklausomi, užtenka juos atimti ir tavo gerbūvis kartu su tavo sukurta asmenybe grius kaip smėlio pilis. Jau ne kartą visokiausi dvasiniai vadovai akcentuoja, kaip svarbu, kad laimės būvis sklistų iš vidaus ir rezonuotų į šią visatą, o visa kita jau bus padėta kaip ant lėkštutės.

Jūsų Maištinga Siela