Filmas: "Mano vardas Viktorija" / "Victoria"

Sveiki,

Šiemet „Kino pavasaryje“ buvo parodytas geriausias vokiečių metų filmas pavadinimu „Mano vardas Viktorija“ (vokieč. Victoria) (2015), tiesą sakant, nežinau, kodėl festivalio rengėjai iš filmo pavadinimo priskaldė šitiek malkų, tačiau tikriausiai tam yra komercinių priežasčių. Beveik pustrečios valandos trunkantis filmas, kas jau po „Žmogus-paukštis“, atrodo, jau įmanoma, nufilmuotas vienu nepertraukiamu kadru. Tai žvėriškas darbas operatoriams ir kino aktoriams – viską suplanuoti iki mikroskopinių niuansų. Aišku, „Žmogus-paukštis“ buvo filmuotas prabangiai ir daugiau izoliuotoje patalpoje, tačiau „Viktorija“ – Vokietijoje ir neretai gatvėje, trankantis po klubą ir gyvenamąsias patalpas. Tai trasi šou, gyvas spektaklis, kur jaučiamas emocinis aktorių aktyvumas, atoslūgiai.

Apskritai filmą norisi pavadinti „Užauginti įtampą“, nes pirmoji filmo valanda iš tikrųjų gana naivi – mergina išeina iš klubo, sutinka chuliganus primenančius vaikinus ir įsitrina tarp jų, vėliau prasideda romantiniai pokalbiai ir boring, nieko nevyksta, o jau praėjo kokia valanda. Negi jie jos po to gausybės alaus neišprievartaus? Nesurakins ir nekankins? Ak... Bet! Staiga prasideda žaibiškas trileris, įsuka kinematografinis aktyvumas, auganti personažuose įtampa ir vis didėjantis adrenalinas. Nors filmo finalą numačiau, nes pats tikriausiai būčiau taip sugalvojęs, bet pasitenkinimo emocijos po filmo išliko gana ryškios ir dar ilgokai buvau po juostos „jos viduje“, kas apskritai sunku patikėti, nes filmo pradžioje, maniau, kad tiek laiko su naktiniais pokalbiais apie nieką tikrai neištversiu. Bet, kaip ir Justin Beaber filmo pavadinimas sako „Niekada nesakyk niekada“, taip ir su šiuo filmu.

Tiesą sakant, kiek netgi keista, kad „Kino pavasaris“ šio perliuko neprastūmė į rodomiausių ir verčiausių pamatyti kino filmų sąrašą – tikriausiai nebeužteko vietos. Filmas stebina ne tiek savo turiniu, kiek raiška ir nuostabia parengtimi. Jaučiasi, kad režisierius absoliučiai pasitiki aktoriais ir jeigu jie padarė kokių nors klaidų, jie tapo filmo dalimi ir mums jau nebeatkasami, todėl jaučiamas nuolatinis eksperimentavimas tiek iš aktorių, tiek ir visos filmo kūrybinės komandos. Vien dėl to rašau didelį įvertinimą, nes filmas dėl to kelia susižavėjimą.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trys" / "Drei" / "Three" / "3"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Trys“ (3 / Three / Drei) (2010). Taigi šįkart keliaujame į vokišką kiną ir pasižiūrime draminę komediją labai jau „originaliu“ pavadinimu „Trys“. Šį filmą pažiūrėjau paragintas vieno pažįstamo, sakau, surizikuosiu ir pažiūrėsiu, juolab kad sudomino pats faktas, jog filmas apie poligaminius santykius, o man, besidominčiam žmogaus seksualumo vaizdavimu kine – na, suprantate, negalėjau praleisti. 

Tiesą sakant filmas daugiau man pasirodė komedija, kažkaip visa problematika pateikta ir išvysta taip, lyg pačios problematikos nė nebūta. Aišku, komedija yra komedija, ji turi linksminti, bet galvoju, jei šio filmo siužetą perkelti į dramos žanrą ir su „kieta“ režisūra, manau, būtų galima sukalti tikrai vykusį ir stiprų filmą. Na, o dabar filmas skirtas pusiau pramogai, kuris švelniai pasakoja beveik neįmanomą dalyką – didžiuliame Berlyne sutuoktiniai susitikinėja atskirai su tuo pačiu biseksualiu vyru, kol galiausiai paaiškėja finalinėje kulminacijos scenoje, kad jie trise myli vieni kitus. Kokia tikimybė, kad gyvenime taip gali nutikti? Man asmeniškai pasirodė, kad tie vaizduojami santykiai yra per banalūs, sprendimai per banalūs, siužetas banalokas, nors ir gražiai nufilmuotą, savi ir nematyti aktoriai taip pat savotiškai simpatiški, o ir tema visada intriguos smalsų žiūrovą. Tad tenka filmą vertinti komedijos lygyje, nors taip norėtųsi, kad būtų kitaip...

Kad vokiečiai nėra puritonai ir jiems seksualinis gyvenimas yra atviras, manau, tą žino visa Europa. Deja, filmas taip ir nesulaukė didesnio susidomėjimo nei iš žiūrovų, nei iš kritikos pusės, nors šiek tiek keista, kad režisierius Tom Tykwer, kuris sukūrė tokias visų pripažintas juostas kaip „Bėk, Lola, bėk“, „Kvepalai: vieno žudiko istorija“, „Paryžiau, aš tave myliu“ ir kitus, ryžosi taip smarkiai rizikuoti ir kurti seksualumą propaguojančią juostą komedijos žanre. Kad ir kaip ten bebūtų, filmas manęs asmeniškai nesužavėjo, tačiau praleidau neblogas valandas kikendamas ir sekdamas trijų vidutinio amžiaus žmonių seksualinio gyvenimo persipynimo mozaiką. Manau, daugeliui filmas vis tiek turėtų patikti.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com