Sveiki,
Kai savo socialiniame
tinkle pakomentavau prie Rimo Tumino, – kurį ėmė pulti, kas netingi, visi rusofobai
ir tie, kurie galbūt tokiais tapo per vieną naktį (kas galėjo pamanyti, ar ne?),
– kad prasideda raganų medžioklės sezonas, likau užpiltas socialinių tinklų
komentatorių, kad ką aš čia ginu. Žinoma, vyksta karas, situacija baisi. Bet to
neužtenka Lietuvoje, mes norime kraujo ir teisingumo čia ir dabar. Kadangi
negalime pulti Putino kariaunos, puolame aplinkui savus, manydami, kad šitaip
Putinui įžnybsime į pautus. Deja, žnybiame sau.
Ilgai laukti nereikėjo,
kai krito režisierius Rimas Tuminas, atėjo laikas ir genialiam Oskarui
Koršunovui. Priekabių radome. Pateisinimų? O kam ieškoti. Lietuviams, kurie
dedasi trokštą taikos ir karo nutraukimo, reikia kažkuo užsiimti ir pirmu
taikiniu į tuos, kurie kažkada leptelėjo kažką Rusijoje ar apie ją, rodė ten savo
darbus, buvo galbūt ne visada dėl pandemijos ir nuolatinių gąsdinimų adekvatūs
ir blaivūs (kas be nuodėmės?), tad pradėkime tarp savų raganų medžioklę. Uždekime
fakelus, prispauskime vėliavas prie krūtinės ir veidmainiškai manykime, kad
kitus pasmerkdami, pasikoliodami tartiufiškai internete, pavaizduodami paviršutiniškai
patriotiškus, nuteisime dar ir saviškius tarp savų. Kas tiems žmonėms negerai,
galvoju? Arba aš neįžvelgiu socialinių tinklų tragedijos ir manipuliacijos, ar
čia tyčia tas srautas sukuria konfliktų karus, kraujo ištroškusiems lietuviams.
Vyksta tikras karas ir žmonės vis dar vieni kitiems pikti arba bent jau bandoma
išpūsti tą burbulą, kad tokie yra. Mane gąsdina įsiutusi minia, kuri nieko
nebeskiria, nieko nepateisina, tik viską suplakę į visumą trokšta
pasitenkinimo.
Baisiausias dalykas,
kuris plieskiasi paskutinėmis dienomis – rusofobija. Rusai nuo seno yra mūsų
tautinė mažuma ir vaikai jau tarp savų, kurie žaidė vienoje klasėje, ima
atstumti vieni kitus, nes namuose girdi, kokie baisūs rusais, man pradeda panašėti
į spektaklį „Mūsų klasė“, kurį, beje, režisavo pats Oskaras Koršunovas su
Klaipėdos dramos teatro aktoriais. Spektaklyje vaizduojami vaikai klasėje,
kurioje mokosi lenkai ir žydai, pasikeitus politinei situacijai, lenkai
klasiokai ima žudyti žydus... Ar galima šiandien skirti politiką ir militarizmo
paimtus karininkus nuo paprastų žmonių? Ar yra racionalus gėrio ir blogio
atskyrimas? Šiomis dienomis, kai bandom visomis išgalėmis atitverti Rusiją, man
atrodo, labiausiai Lietuvoje dabar pažeidžiami rusų tautybės žmonės ir didelei
daliai žmonių nė motais, kad jie prieš karą. Tai raganų medžioklė. Būkite
atsargūs, nes jus irgi gali palaikyti raupsuotu, kol baksnojate į kitus ir
vadinate juos raupsuotaisiais.
Jūsų Maištinga Siela
