2010 m. rugpjūčio 17 d., antradienis

Eilėraštis: Pasaulyje gyvuoja teisybė ir lygybė"

Kaip Jūs visi gyvenate? Tikiuosi, kad gerai! Neseniai baigiau savo ketureilių poezijos knygą, esu labai patenkintas. Pastarąją ketinu pristatyti baliuke su vynu rudenį savo artimiems draugams. Tai pirma mano rimta poezijos rinktinė, kurią rodysiu ir afišuosiu savo draugams (kai kurie ketureiliai jau buvo čia afišuoti). Na, o po ketureilių norisi kažko laisvesnio, kažko, ko neįmanoma suvaldyti, kas būtų tiesiog vienas atokvėpis, pamąstymas, filosofija, nauja forma, nauja galimybė. Eilėraštis verlibras, kuris neturi rimų, baltosios eilės, noriu beprotybės, dar didesnio kontrasto, ugnies, pasakojimų, galbūt net balandinių siužetų, nors ar eilėraštis gali turėti siužetą? Irgi diskutuotina. Štai vienas iš tokių pirminių pasispjaudimų, gal kam sukels kokių minčių.

Jūsų Maištinga Siela


Užmuškim musę, nes ji negimė žmogum,

Užmušim katę, nes ji nėra dramblys,

Nes mes žinom, kas yra teisinga, o kas ne.

Pasikėsinę į amžinybę,

Apsimetame dievais,

Žaidžiame nuobodų kriketą ir skerdžiam galvijus,

Sakydami, kad toks yra gyvenimas.

Užmuškim šlavėją, nes ji nėra prezidentė,

Užmiškim kekšę, nes ji nėra vienuolė,

Juk mes žinom, kas yra teisinga, o kas ne.

Užtvankom sustabdom upę,

Vandenynus nudažome juodai,

Juk mes tokie galingi ir teisingi vieni kitiems,

Ir Dievas krykštauja tarsi senas tėvas apsuptas gerų anūkų.

Mes mokame gyventi šia diena, nuteisti, kai to reikia,

Kai to norisi, mes mokam šmeižti ir meluot teisingai.

Tik šio pasaulio mes valdovai

Ir šiukšlės mums pavaldžios visos.

Užmuškime tą medį, nes jis ne brolis,

Užmuškime vieni kitus, nes tu esi ne jie.

Mes mokame daryti tvarką,

Nes mes žinom kas yra teisinga, o kas ne.

Filmas: "Graži šalis"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti filmą „Graži šalis“ (The Beautiful country) (2004 m.) Tai pasakojimas apie Vietnamo žmonės. Nepaslaptins, kad karo metu amerikiečiai palikdavo daug nėščių vietnamiečių. Filmas pasakoja būtent tokią graudžią istoriją apie vieno pusiau vietnamiečio gyvenimą. Pasirodo, tokie žmonės nelabai pritampa prie Vietnamo, jie nuolatos antrarūšiai. Taigi vienas toks vaikinas nusprendžia susirasti savo mamą ir tėvą. Mamą randa, ji gyvena vargingai mieste. Filmas pradžioje pateikia daug egzotikos, vietnamietiškos dvasios - riestos kanojos, sava rasė ir nepaprasta pagarba turčiams, kurie trypia tau ant galvos. Galiausiai parodomas ilgas ir varginantis kelias į Ameriką, jie pagrobiami, parduodami, žodžiu, žmogaus tapatybė ir asmenybė, jei tu esu „siauraakis“ nebeturi jokios reikšmės. Sunki kelionė pasiekiama, bet čia staigmenos nesibaigia, siužetas nepaprastai gražus, vertą įsijausti ir jį pažiūrėti.

Labai stipri režisūrinė pusė, gerai parinkti aktoriai. Filmas išlaiko savo lyrizmą, bet kartu ir šiokią tokią holivudinę dvasią, žodžiu, subalansuotas. Jame atsispindi dvi priešingos kultūros, tai rasių katilų maišatis, stiprios vidinės žmogaus svajonės nuveda vargo žmones į Ameriką, į ten, kur viskas gražu, į „Gražią šalį“. Tačiau, kaip pamatysite patys, anaiptol niekas nėra jau taip gražu. Veikiau sunkus gyvenimas, juodas darbas, beveik vergystė, ypač moterims, kurios dažniausiai tampa prostitutės. Galbūt kažkas išspausite ir menką ašarėlę. Diskutuotina ir filmo pabaiga. Kodėl ji būtent tokia? Ar teisinga buvo pasiekti svajonę, suvokus ją, nutylėti tiesą?

Rekomenduoju gero ir kitokio filmo fanatikams, mėgėjams. Tai puiki galimybė dirstelti į Vietnamo karo padarinius, suprasti ir pažinti kitos kultūros gyvenimą, tradiciją ir skausmą.

Įvertinimas: 8.5/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Miego mokslas"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti filmą „Miego mokslas“ ( Science of sleep). Keistas filmas. Juolab, kad filmas prancūziškas, bet jau nelabai prancūziškos dvasios, kalbama daugiausia anglų kalba, dar šiek tiek ispanų, toks kosmopolitiškas filmas, sakyčiau. Bet nepaisant to, man šio filmo keistumas labai patiko, prajuokino ir pralinksmino, ir leido susimąstyti.

Tai keisti regėjimai, iškreipta tikrovė, kuri paverčiama dar keistesnio herojaus ir užsimezgusio ryšio su prancūzaite. Labai išradingai parodomi sapnai, svajonės, vizijos, kurie turi beribės simbolinės galios. Filmas daugiareikšmiškas, kiekvienas jį gali interpretuoti savaip, be jokios abejonės, patiks keistų ir kitokių filmų mėgėjams. Tai tikrai toli nuo Holivudo nutolęs filmas. Jame vaidmenis sukūrė garsusis ispanų – meksikiečių aktorius Gael Garcia Bernal, pastarasis žinomas iš filmų „Blogas auklėjimas“, „Motociklininko dienoraštis“, „Visi taškai ant i“, „Aklumas“ ir t.t. Matosi, kad aktorius ambicingas, kalba keliomis kalbomis, filmuojasi visame pasaulyje ir nesibodi keistų, originalių scenarijų. Kita garsi aktorė Charlotte Gainsbourg žinoma iš legendinio filmo „Džeinė Eir“, neseniai pagarsėjusio „Antikristo“, kur atliko atvirą lytinį aktą. Aktorė taip pat filmavosi ir „21 gramas“.

Kaikurios dekoracijos buvo tikrai banalios, kartonas ir t.t. davė filmui tokio naivumo, tačiau ir šį reikia suprasti kaip intelektualų saviraiškos režisūrinį būdą, tinkamai perteikti pagrindinio herojaus jauseną ir gyvenimo būklę. Manau, šis filmas yra skatinimas bėgti nuo realybės, nuo kasdienės rutinos. Tai graži vizija sujungta su vaikyste, kada pasaulis ir viskas, kas jame esti yra įdomu. Suaugęs žmogus pasineria į savo galvoje susikurtą pasaulį, leidžiasi žaisti, nekompleksuoja, o mėgaujasi iškreipta realybe. Kitas dalykas, kad filmas sako, jog iškreipti realybę yra kur kas sveikiau, nei gyventi kaip zombiui tarp savo darbų. Darboholikai susimąstykite! Galbūt pasaulis gali būti spalvotas ir įdomus, aišku, tavo pasaulis galvoje.

Taigi du įdomūs aktoriai sukuria beprotiškus personažus, tai sunkus filmas, galbūt ne visiems ir patiks, bet kas nerizikuoja, tas, sako, negeria šampano. Man šis filmas patiko, rekomenduoju ir jums.

Įvertinimas: 8.5/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Širdys Atlantidoje"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti filmą „Širdys Atlantidoje“ (Hearts in Atlantis) (2001 m.) Na, šį filmą teko pamatyti visai neseniai. Kokioje aštuntoje klasėje teko pirmą kartą prisiliesti prie Stepono Kingo beletristikos „Širdys Atlantidoje“. Iš tikrųjų tąkart knyga padarė labai gerą įspūdį. Ko gero tai viena mažiausiai mistifikuotų Kingo kūrinių, kuri atitinka dažną realybę, tačiau filmas palyginus su knyga visgi, mano akimis, nublanksta. Daug „dvasios“ prarandama, kadangi visko nespėta (o gal ir nerealu) perteikti į kino juostą.

Nepaisant mano knygos ir filmo lyginimo, filmas buvo įdomus, buvo gera vėl prisiminti tų vaikų išgyventą vaikystę, tą Atlantidą, kurios dažniausiai nebetenkame, kai užaugame: beisbolo pirštinė, pirmieji uždirbti doleriai, svajonių dviratis ir t.t. Tai kasdieninė vaiko septinto dešimtmečio vaikystė, kas žino, galbūt labai artima pačiam rašytojuj. Filmo detalės realios, atsisakyta mistinės pusės, na, iš skyrus tai, kad vyras geba matyti ateitį, septinto dešimtmečio mados, gera aktorių vaidyba, paprasta ir kartu ypatinga – vienintelė istorija apie berniuko vaikystę, kuri įsirėžia pagrindiniam herojui visam gyvenimui. Būtent berniukas ir yra išcentrinė figūra, iš jo pasaulio žvelgiama į suaugusiųjų pasaulį: motina išprievartaujama šefo, stiprus ryšys su paslaptingu senuku, žiaurių paauglių patyčios ir t.t. Tačiau vaikas viską supranta, jis nėra naivus ir režisierius padarė taip, kad jo nesigailėtume t.y., žiūrėtume kaip į realų pasaulį, kuriame vaikai užauga išmokdami patys apsiginti.

Filmas, manau, patiks gero kino gurnams, kuriems patinka Antonis Hopkinsas ir jo vaidyba, o vaidina jis tikrai nepriekaištingai, tą galėsite įsitikinti patys. Man filmas taip pat patiko, tikrai nesigailiu praleisto laiko. Rekomenduoju visiems, kurie nori ramios geros, nesukrečiančios gerai nufilmuotos dramos. Manau, turėtų visai tikti.

Įvertinimas: 7.5/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Modilianis"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti filmą „Modilianis“ (Modigliani) (2004 m.) Tai šokiruojantis pasakojimas apie italų kilmės dailininką Modilianį. Teko jau ne kartą matyti filmą apie tapytojus, jie remiasi biografijomis: „Frida“, „Mažosios dulkės“ apie Salvadorą Dali ir t.t. Šis filmas taip pat ne išimtis. Iš tikrųjų labai sunkiai žiūrėjau šį filmą, gavau jį ispanų kalba, įgarsinimas siaubingas, geriau jau būčiau žiūrėjęs originalia anglų kalba.

Kaip ir daugelis autobiografinių filmų turi savo spragų, ši taip pat turi. Tai faktai, nežinau kodėl režisierius taip sugalvojo, tačiau filme labai aštriai supriešinamas Pablas Pikaso ir Modiglianis. Abu savotiški genijai, tačiau abejoju, ar realiame gyvenime jie rungtyniavo taip aršiai kaip pavaizduota filme. Pasirinktas vykęs aktorius, kubietis Andy Garcia. Talentas suvaidinti aistringą italą! Filmas romantizuotas, poetiškas, jame esama ir arogantiško humoro, aistros ir 20 amžiaus pradžios dvasios, pastaroji veržiasi per kraštus.

Sakau, filmas tikrai patiks daugumai, tai stiprus filmas, kurio siužetinės vingrybės, o ypač finalas, kai iki laimės pritrūksta vieno grūdo ir sėkmės, viskas sugriūva suvirpina širdis. Negailestingas pasakojimas. Viena gražiausių scenų buvo šokis pritemusioje Paryžiaus gatvėje, ta romantika, dievaži, labai gražu... Galiausiai miela ir kažkodėl keistai artima pasižiūrėti į kostiumus, kabaretus, keistos meilės ir garbės pritvinkusius personažus, kada nei iš šio nei iš to gali paimti ginklą ir pradėti šaudyti ir už tai niekas neiškvies policijos. Aišku, kartu parodomas ir tapytojo skurdas, sunki tuberkuliozinė liga, dėl kurios anksčiau ar vėliau Modiglianis būtų miręs. Iki tol jis sukūrė nuostabių novatoriškų paveikslų, kuriais žavimasi iki šiol.

Filmas perteikia ir susipriešinusių tautų įspūdį, ypač pastarasis žydų engimas, kadangi Modigilianis buvo žydas. Aišku, reikia pamatyti filmą ir patiems viską išsiaiškinti iki galo. Rekomenduoju visiems, kurie domisi ryškiomis asmenybėmis, kurie nori patirti istorijos, gražaus pasakojimo, ašarų, juoko ir prasmingų valandų.

Įvertinimas: 8.5/10

2010 m. rugpjūčio 15 d., sekmadienis

Mano spalvotas Vilnius


Sveiki visi,

Be visų savo svaičiojimų turiu dar vieną savo hobį. Tai fotografija! Aišku, mėgėjiška, nes neturiu aš nei įrangos, nei ką, bet tiesiog kartais patinka išeiti su savo Canon‘u po Vilnių ir pafotografuoti iš įvairių pusių. Jau kuris laikas ketinau sukurti atskirą blogą, kur galėčiau įkelti man patikusius kadrus, tai džiugu pranešti, jog toks blogas jau atsirado. Apie visus naujų nuotraukų pasirodymus pranešiu Maištingos sielos bloge. Na, o kol kas prieš jus mano spalvotas Vilnius, galbūt iškreiptas, siurrealistinis, netikroviškas, bet gal taip ir geriau. Galiausiai ne visi pasaulį mato vienodai. Likusias nuotraukas pamatysite užsukę į „Laumžirgio sapnų“ blogą – www.laumirgiosapnai.blogspot.com

Jūsų Maištinga Siela


2010 m. rugpjūčio 12 d., ketvirtadienis

Filmas: "Caotica Ana" / "Sutrikusi Ana" / "Chaotiškoji Ana" / "Maištingoji Ana"




Sveiki visi,

Per pastarąsias dienas teko pamatyti daug filmų, net nežinau, kaip juos čia visus pristatyti. Tai gal pabandysiu tik pačius įsimintiniausius. Toks filmas be jokios abejonės yra Caotica Ana (2007 m.), vertimų į lietuvių kalbą yra pačių įvairiausių: Maištingoji Ana, Sutrikusi Ana. Bet tiksliausias būtų Chotiškoji Ana. Tai filmas, kurį paskutinį kartą mačiau prieš du metus, per šį laikotarpį taip buvau susižavėjęs šiuo filmų, kad verčiau ispaniškus subtitrus (jeigu visgi susidomėsite šiuo filmu, galite kreiptis į mane ir aš atsiųsiu jums subtitrus, kadangi lietuvių kalba šio filmo neįmanoma gauti). Užduotis nebuvo iš lengvųjų, teko daug ką savaip išversti, tačiau buvo verta, kadangi visai neseniai šį filmą pažiūrėjau antrą kartą nuo pradžių iki galo. Iki tol „ėjau“ vien epizodais, kai verčiau tekstą.

Įspūdis jau nebebuvo toks stiprus, kaip pirmą kartą, tačiau filmas vis vien labai originalus. Pagrindiniame jo centre Ana iš Ibizos, kuriai atliekami hipnozės seansai, kad ši sugrįžtų į savo praėjusį gyvenimą. Filmo režisūrinės detalės labai originalios, Ana yra tapytoja, jos darbai surišti su tuo, ką ji išgyvena gyvenimuose. Filmas man buvo toks stiprus, kad išėjus iš kino salės, pasijutau, lyg pats turėčiau daugybę įsikūnijimų, kurių dabar negaliu prisiminti, bet galbūt galiu pajusti. Iš tikrųjų ispanų režisierius Julio Medem šį filmą dedikavo savo seseriai Anai, kuri mirė 2001 metais. Filme tapybos darbai yra naudojami būtent sesers originalūs darbai. Nežinau, koks turi būti žmogus, kad paveiksluose įžiūrėtum tokią gausybę gyvenimų ir viską perkeltum į kino juostą. Be jokios abejonės, tai gali padaryti tik genijus.

Filmas Jums patiks arba labai nepatiks. Skonio reikalas. Kai kur teko skaityti lietuvių atsiliepimus, kad filmas labai jau „lievas“ teatrinė vaidyba ir pan. Čia noriu paprieštarauti, aktorių vaidyba nepriekaištinga, Julio surinko ypatingus aktorius, neįsivaizduoju, jog kažkas kitas galėtų būti Ana. Pastarosios vaidmenį atlieka kylanti ispanų aktorė Manuela Velles, atrasta būtent šiam vaidmeniui, vėliau vaidino ir „Camino“. Teko girdėti, kad šiam Anos vaidmeniui ji ištisus metus dar mokėsi vaidybos. Antraeilį vaidmenį atlieka jau anoje rubrikoje pristatyta ispanų dainininkė BEBE (mažylė).

Filmo vingiai neįtikėtinai chaotiški, tačiau visur turi simbolinės jėgos, nėra nieko nepaaiškinamo, viskas išdirbta iki galo. Tai daugiau jausmo filmas negu siužeto, rodos, na kas tame filme vyksta? Tik hipnozės, tėvo mirtis, rodos, paprastas gyvenimas, tačiau mistinė aura praplečia šio filmo horizontus šviesmečiais, suteikdama nepakartojamą įspūdį. Šis filmas buvo pristatytas „Kino pavasaryje“ kaip „Sutrikusi Ana“, po pusmečio neįtikėtina, bet forum cinimas parodė jį ilgai kaip „Maištingoji Ana“. Žiūrovų dėmesio ypatingo nesulaukė, kadangi sunku atpratinti nuo holivudietiškų snukių ir pažiūrėti kitokio filmo, todėl savaime suprantama, forum cinemui neapsimoka rodyti rimto filmo, kadangi jų biznis eitų šuniui ant uodegos, ko negali cinemas, tą padaro „Pasaka“ ir „Skalvija“, labai džiaugiuosi, jog Vilniuje esama šių kino teatrų!

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad ispanų kinas tikrai išgyvena aukso amžių! Po tokių stiprių filmų kaip „Prieglauda“, „Pano labirintas“, „Camino“ galima tik žavėtis šios šalies kinu, o keik nuostabių kinų tiesiog nepasiekia Lietuvos. Todėl labai džiaugiuosi, galėdamas jums parekomenduoti „Caotika Ana“ kaip nuostabų ir kitokį filmą, kuris kai kam sudrebina pasaulį, perrašo kino istoriją smegeninėje, o kai kas net sugeba tiesiog užmigti salėje. Rekomenduoju visiems. Specialus filmo puslapis: http://www.juliomedem.org/caoticaana/index.html

Įvertinimas 10/10

Jūsų Maištinga Siela