Serialas: "Betė - bjaurusis ančiukas" (Yo soy Betty, La Fea); „Bjaurusis Ančiukas“ (Не Родись Красивой); „Gražuolė Betė“ (Ugly Betty)

Sveiki visi,

Tęsiant rubriką apie senus legendinius pasaulinio populiarumo susilaukusius serialus, nutariau pakalbėti apie serialą „Betė – bjaurusis ančiukas“. Tai nutiko visai neatsitiktinai, kadangi visai neseniai mėgavausi amerikietiška „Gražuolė Betė“ versija, tad nutariau apjungti visas „Betes“ versijas ir čia kuo esmingiau aprašyti ir aptarti. 

Apie serialą „Betė – bjaurusis ančiukas“ (Yo soy Betty, La Fea)

Taigi, ištakos prasideda Kolumbijoje, kada Fernando Gaitan sumąsto parašyti netikėtą siužetą naujai telenovelei, kurioje pagrindinis personažas būtų kompleksuotas, suvaržytas pačių baisiausių stereotipų apie grožį, bet nepaprastai gražaus vidinio pasaulio, o kad išryškėtų kontrastai, scenaristas sugalvojo Betricę (Betę) įpaišyti į madų pasaulio sūkurį. Pasakojimas apie sekretorę ir vėjavaikį, neatsakingą madų kompanijos savininką – (niekas tada patikėti negalėjo) – taps ne tik dešimtmečio televizijos sensacija, bet ir visų telenovėlių telenovele. Vikipedijoje „Betė – bjaurusis ančiukas“ yra pristatomas kaip sėkmingiausias pasaulyje serialas ir vienas sėkmingiausių televizinių projektų.

Serialas „Betė – bjaurusis ančiukas“, o tiksliau vertimas turėtų skambėti – „Aš esu Betė, baidyklė (kt. gl. varnt. bjaurybė, pabaisa)“, buvo kuriamas tris metus 1999 – 2001, ir per šį laiką sulaukė net 169 serijų ir 26 papildomų serijų (bonus track) kaip serialas „Ekomoda“ (Ecomoda). Visos šios serijos buvo rodomas ir Lietuvoje, per LNK televiziją, įgarsinant Auksei Tamulienei. Daugelis manė, kad „Ecomoda“ buvo nutraukta, tačiau tai netiesa – 26 papildomos serijos buvo sukurtos tik todėl, kad to labai pageidavo žiūrovai, o dėl dviejų pateikimo versijų serijų skaičiuose buvo įveltos klaidos, kadangi Amerikoje serialo serijos buvo „skaldomos“ perpus, kad būtų trumpesnės, todėl serialas pateikiamas kaip daugiau nei 330 serijų, tačiau dėl to populiarumas nesmuko.

 

Virsmas.

 

Betė (akt. Ana Maria Orozco) ir Fernandas (akt. Jorge Enrique Abello) 

 

Serialo pagrindinė pora.

 

Sekretorės...

 

Serialo herojai.

 

Repeticija.

Tiesą sakant, muilo operos pasaulyje jau būta serialų apie negražias, o vėliau į gulbes virstančias moteris, tačiau dar niekad nebuvo viskas pateikta hiperbolizuoto humoro formoje. Sakoma, kad šį serialą žiūrėdavo net Kolumbijos prezidentas, kuris net parašė laišką serialo kūrėjams, kai šie pateikė epizodų, kaip papirkinėja Betė, todėl kūrėjams teko keisti dėl politinių niuansų net serialo siužeto vingius. Štai 2000 metais Betė buvo išrinkta Kolumbijoje metų moterimi – tai pirmas toks atvejis, kada šį apdovanojimą gauna personažas, o ne realiai egzistuojanti moteris. Įdomu ir tai, kad pagrindinį personažo vaidmenį atliko Kolumbijos modelis ir aktorė - Ana María Orozco Aristizábal (g.1973), kuri po šio vaidmens tapo viena žinomiausių Lotynų Amerikos telenovelių aktorių, tačiau po „Betės“ vaidmens didesnių vaidmenų nebesukūrė ir nenuostabu, nes vien nugrimuoti Betę prireikdavo daugiau nei dviejų valandų.

 

 Ana María Orozco Aristizábal - modelis, suvaidinęs Betę. Šiuo metu aktorė gyvena Argentinoje ir retai filmuojasi serialuose.

Šis serialas savu metu pelnė pačius pačiausius Lotynų Amerikos televizinius apdovanojimus. Pirmą kartą Betė startavo 1999 spalio 25 per Kolumbijos RCN televiziją ir baigėsi 2001 gegužės 8 (Lietuvoje šis serialas buvo rodomas 2004) ir visose šalyse sulaukė neįtikėtinos komercinės sėkmės, mušė reitingus. Tai serialas, kuris buvo parodytas kiekvienoje Lotynų Amerikos šalyje ir dar vienas įdomus faktas – 2010 metais serialas buvo įtrauktas į Pasaulio Gineso knygą kaip pats (pasikartosiu!) sėkmingiausias visų laikų serialas, kuris buvo parodytas daugiau kaip 100 pasaulio šalių (o kiek pasaulio šalių yra?!), išversta daugiau nei į 15 kalbų ir dar vienas rekordas – jis per dar nepilnus du dešimtmečius sulaukė net 22 skirtingų serialo versijų ir perdirbimų visame pasaulyje! Šiame seriale pasirodė kaip kviestiniai svečiai, dažniausiai vaidinantys patys save, per 30 vienų žinomiausių ne tik Kolumbijos personų, bet ir visoje Lotynų Amerikos garsenybių – daugelis iš jų žinomi aktoriai ir modeliai visame pasaulyje.

„Betė – bjaurusis ančiukas“ serijos pradžia:

„Ekomodos“ serijos pradžia:

Serialo dainai buvo pasirinkta argentinietės Tita Merello tango daina „Se Dice de Me“ (Jie šneka apie mane), kuri buvo atlikta 1955 metais, tačiau daina buvo „atšviežinta“ po beveik 50 metų pertraukos Yolanda Rayo, kuri ir buvo panaudota serialo pristastatymui. Kadangi man patinka tango ir ši daina – pasiklausome abiejų versijų:

Tita Merello:

Yolanda Rayo salsa versija (bet yra ir tango versija!):

Apie serialą „Bjaurusis Ančiukas“ (Не Родись Красивой)  

2005 metais startuoja viena populiariausių ir žinomiausių jei ne patiems rusams, tai bent visiems slavams rusiška versija „Bjaurusis ančiukas“ arba pažodinis vertimas – „Gimusi negraži“, kai kas verčia „Negražių nebūna“, kurį taip pat galėjome išvysti ir per lietuvišką nepriklausomą kanalą TV3 2005 - 2006 metais. Puikiai pamenu, kaip dar mano mama stebėdavo šį serialą...

Kaip jau supratote, šis serialas yra perdirbta kolumbietiškos versijos produktas, kuris padarė didelę komercinę sėkmę Rusijoje. Tuokart pagrindinį vaidmenį gavo Neli Uvarova – teatro aktorė, gimusi Lietuvoje, Mažeikiuose, bet būdama maža su tėvais išvyko gyventi į Rusiją. Serialo sukurta lygiai 200 serijų – labai jau ilgas, ar nemanot?

 

Nors ši aktorių pora seriale kontrastinga, tačiau jiedu gyvenime - šeima.

 

Ždanovas - Jakaterinos Puškariovos mylimasis.

 

Graudulingai sisimąsčiusi Puškariova.

 

Aktorė Neli Uvarova.

 

Neli Uvarova apie 2009 m.

Serialo pradžia:

Serialui dainą sukūrė garsi jaunoji rusijos atlikėja Julia Savičeva. Pamenu laikus, kai net mokyklose klausydavosi šios dainos.

Apie serialą „Gražuolė Betė“ (Ugly Betty)

Tai pati moderniausia ir labiausiai savo pasakojimu nutolusi nuo originalo versija, kuri tikriausiai turėtų verstis „Negražioji Betė“, tačiau LNK televizija, kuri transliavo šią versiją, nusprendė versti būtent „Gražuolė Betė“. O „Gražuolė Betė“ yra amerikiečių serialas, kuris trunka 4 sezonus (2006 – 2010), per kuriuos sukuriama 85 serijos. Tai tikrai puikus serialas, kuriame nestokojama juodojo humoro, nevengiama šiuolaikiško mąstymo ir pasaulėžiūros, pasityčiojimo iš muilo operos kanonų. Simpatiški aktoriai, simpatiškas ir įdomus siužetas, įtraukiančios istorijos, intrigos... Apskritai manau, kad šis serialas turi visus „Nusivylusių namų šeimininkių“ genus – kriminalinę, meilės, žmogžudysčių, išsiskyrimo, praradimo linijas.

Įdomu tai, kad serialo viena iš prodiuserių buvo būtent vaikščiojantis šios planetos grožis – meksikietė Salma Hayek, gal todėl seriale tiek daug „meksikietiškų genų“ – pagrindinė herojė Betė ir jos šeima – nelegalai iš Meksikos. Įdomu ir tai, kad pirmieji du sezonai buvo nufilmuoti Los Angele, o trečias ir ketvirtas – kitoje Amerikos pusėje, Niujorke, nors skirtumo žiūrovai praktiškai nejaučia. Pirmieji sezonai sulaukė ABC pakankamai geros ir palankios kritikos bei komercinės sėkmės, tačiau ABC ėmė keisti rodymo laiką, perkelti į kitą savaitės dieną, todėl „Gražuolei Betei“ buvo neparanku ir jai reikėjo ieškoti naujų žiūrovų, kuriuos prisijaukinti buvo gana sudėtinga. 2010 metais ABC kanalas pranešė, jog balandį startuos paskutinė „Gražuolės Betės“ serija, kanalas aiškino, kad taip nutiko dėl didelių reitingo nuosmukių ir jiems reikia ieškoti naujo projekto, kuris gebėtų pritraukti žiūrovus. 

 

Danielis (ktr. Eric Mabius)

 

Serialo herojai

 

Serialo herojai.

 

Vanesa Wiliams - vienas mėgstamiausių ir šmaikščiausių serialo herojų Vilhelmina. Aktorė taip pat yra profesionali dainininkė, buvęs modelis. Dar gerai žinoma iš "Nusivylusios namų šeimininkės" paskutiniųjų sezonų.

 

Serialo aktoriai per apdovanojimus, kuriuose "Gražuolė Betė" gavo ne vieną nominaciją ir apdovanojimą.

 

Aktorei Americai Ferrerai nereikėjo nei lieknėti, nei priaugti svorio - jos pilnas sudėjimas labai tiko šiam vaidmeniui.

Serialo padlaižūnai ir intrigantai: Amanda (aktr. Becki Newton) ir Markas (aktr. Michael Urie)

Po serialo baigimo dvi pagrindinės aktorės America Ferrera (Betė) ir Ana Ortiz (Hilda, Betės sesuo) nemažai kalbėjo apie tai, kad kūrybinė komanda yra nusiteikusi kurti atskirą pilnametražį filmą apie Betę, tačiau gandai greitai buvo atmesti ir projektas nepaskalbtas. Tiesa, ši versija sulaukė nemažai kritikos iš Kolumbijos kūrėjų, mat, serialas buvo labai išplėstas, daug dėmesio skirta pašalinėms linijoms, kriminalams, o kolumbietiška versija sukosi tik apie Betę ir jos meilę šefui, todėl Kolumbija kaltino per dideliu kūrinio interpretavimu. 

Pagrindinis vaidmuo buvo patikėtas iki tol pakankamai mažai žinomai aktorei Americai Ferrerai. Serialo kūrėjai specialiai ieškojo aktorės ne standarto – tai neturėjo būti modelis, kuri iš bjauriosios Betės virs pritrenkiamo grožio mergina, tai turėjo būti apkūnoka mergina, kuri būtų pasiruošusi filmuotis seriale – America šiam projektui tiko kuo puikiausiai.

Jūsų Maištinga Siela

Apklausos rezultatai: ar tikite reinkarnacija?

Sveiki visi,

Jau keletas mėnesių Maištinga Siela jūsų klausė – ar tikite reinkarnacija? Štai jums ir šios apklausos rezultatai:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mokytojas" / "The Master"

Sveiki visi,

Jau seniai svajojau pamatyti naujausią Paul Thomas Anderson darbą „Mokytojas“ (The Master) (2012 m.). Prieš tai matyti darbai „Magnolija“ (1999) ir „Bus kraujo“ (2007) padarė tikrai labai gerą įspūdį, to daugmaž tikėjausi ir iš naujausio Anderson darbo, bet, tiesą sakant, teko nusivilti...

Daug žadanti istorija ir scenarijus šįkart, manding, pasirodė silpnokas, netgi nuobodokas, nereikia net lyginti su ankstesniais režisieriaus darbais. Vietomis vos nepradėjau snūduriuoti, nors kontekstas atrodė įdomus ir turėjo psichologiškai įtraukti, tačiau to nebuvo. Tiesą sakant, nelabai įtikino ir pati istorija, pasirodė tokia be didesnės idėjos, palaida, o gal man trūko mano paties asmeninio įsigilinimo? Kas žino. Iš viso šio kūrinio išskirčiau tik vieną dalyką, kuris man patiko, tai aktoriai, kurie demonstravo aukštą pilotažą sudėtinguose vaidmenyse. Aktorių trio buvo nepakartojamas, o labiausiai mane sužavėjo Joaquin Phoenix. Daugelis iš jų gavo labai stambias nominacijas, netgi į „Oskarus“. 

Iš esmės taip kol kas ir nesupratau, ar buvo verta žiūrėti filmą vien tik dėl puikios vaidybos, ar nebuvo. Filmas man nepatiko, man visko ten trūko, norėjos išardyti ir perdaryti viską iš naujo. Truputį priminė seną gerą filmą su Rassellu Crowe „Nuostabus protas“, bet nė iš tolo jam neprilygo scenarijumi. Nežinau, nežinau... Jaučiuosi apviltas.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb: 7,1


 

Jūsų Maištinga Siela

Chorų karai 2013: Penktos savaitės apžvalga. Kelionės ir šalys

Sveiki visi,

Penktosios savaitės „Chorų karų“ tema tapo, kaip jau mums įprasta – kelionės ir įvairios šalys, bet tiesą sakant, labiausiai pasigedau kelionių ir šalių. Mano galva, vos tik keli chorai pasistengė užpildytą kelionės temą tiek vizualiai, tiek atlikimu, tiek kompozicijomis, scenografija, kiti liko kažkokie blankūs, tokie nieko neišsiskiriantys – iš tokių norėjosi daugiau egzotikos ir spalvų.

Po šio savaitgalio „Chorų karus“ paliko Druskininkų Deimantinis choras su Anatolijumi – ką gi, toks jau tas žaidimas. Na, kaip įprasta, pabandysiu sureitinguoti pagal simpatijas savo šios savaitės topą.

1 vieta. ŠarkA ir Šachmatinis Vilniaus Choras:

Be jokios didesnės konkurencijos, mano akimis, šis choras yra lyderis! Visame kame! Dainų pasirinkimai – nuostabūs! Atlikimas – nuostabus! Pateikimas – nuostabus! Scenografija – nuostabi! Idėja – nuostabi! Pasirinkta šalis Japonija – nuostabi! Tai vienas geriausių šio chorų pasirodymų, toks japoniškai barokiškas, tapybiškas – labai, labai... Ir galiu pasakyti, kad šiek tiek gaila, jog žmonės šio choro nepalaiko arba dėl savo kvailų stereotipų nusigręžia. Savo ruoštu atidaviau jiems du balselius iš skirtingų telefonų, ir labai norisi tikėti, kad jie nusikrapštys iki finalo! Šaunuoliai!

2 vieta. Vaida Genytė ir Policijos Choras:

Vaida Genytė su savo choru nunešė mus į senąją Ukrainą! Sakyčiau, labai apgalvotai pasirinkta šalis, daina ir aranžuotė – labai atitinkanti visos laidos tematiką. Prieš kelis metus Latvijoje vykusioje „Chorų karų“ laidoje buvo atlikta analogiška daina. Galime palyginti latvišką variantą:

Andri Ērglis ir violetinis Liepojos choras - Ti z mene pidmanula 

3 vieta. Vytautas Matuzas ir Panevėžio Indigo Choras:

Tiesą sakant, gražiai ir žavingai pateiktas kūrinys, bet jis man toks per platus šiam vakarui – norėjosi ne internacionalinio pasirodymo, bet konkrečiai pasirinktos šalies, bet nepaisant viso šio – man panevėžiečiai šįkart visai gerai susiklausė ir susižiūrėjo.

4 vieta. 16HZ ir Kauno Studentiškasis Choras:

Taigi, Michael Jackson‘o dainos šiame projekte skamba ir skamba pačiomis įvairiausiomis formomis ir pavidalais. Šįkart kauniečiai pasirinko pačią paprasčiausią, tradicinį variantą, bet, tiesą sakant, buvo blankoki. Taip, norėta sužavėti (papirkti?) nuoširdumu, bet mano ausims buvo nuobodoka – daina man asmeniškai labai nuklausyta, o iš kauniečių aranžuotės, kuri visada stebina savo pasikarojamomis nuobodžiomis kompozicijomis ir sprendimais, mano galva, neturėtų laimėti projekto. Bet juk žinote, kokie tie kauniečiai, kad ir ką Kauno choras besudainuotų – vis tiek jie balsuos.

5 vieta. Stano ir Benamių Spindulio Choras:

Šiaip nustebino šis choras, nes pateikė visai netikėtą ir įdomų įvaizdį bei pasirodymą, tačiau vien už pasikeitimus rankų nespaudžiu. Šįkart choras atrodė labai banaliai, trūko jausmo, viskas tokiame lygyje padaryta, lyg būtų mokyklinis projektėlis, kur aktų salėje tenka pasikraipyti prieš sceną. Man asmeniškai šią savaitę nepatikote. Beje, o kokia čia šalis? Kur keliauta? Hummm...

6 vieta. Anatolijus ir Druskininkų Deimantinis Choras:

Totaliai nesupratau, kodėl choras išsirinko šios savaitės temai tokią blankią dainą, kuri mažai ką pateikia, pasako ir atspindi? Manau, kad šio choro pasitraukimas iš projekto yra teisingas ir man netgi priimtinas. Pažvelgus į kitų savaičių pasirodymus, šis choras mano diagramose būdavo prie autsaiderių. Ką jau padarysi, toks šio projekto tikslas. 

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Laima Lavaste "Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis"

Sveiki visi,

Apie Laimą Lavastę beveik nieko nežinojau. Absoliučiai. Kartą, prieš kelis mėnesius, skutau bulves virtuvėje ir buvau įsijungęs Lietuvos Nacionalinį Radiją, kur buvo pristatoma Laima Lavaste ir jos naujasis „šedevras“ – „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“ – šiaip interviu buvo įdomus ir šmaikštus kaip ir pati knyga. Jos, ačiū Dievui, nepirkau, o tiesiog vienu ypu perskaičiau per keletą valandų, sėdėdamas knygyne.

Šiaip nesismulkinsiu. Laima Lavastė yra tikrai pakankamai sveiko proto, iškalbinga močiutė ir žurnalistė. Ne tokia nukvakusi kaip Filomena Taunytė (Tauzytė?), kuri tauzija, kaip reikia gyventi su tokiomis nesąmonėmis, kad gali išvirsti ne tik iš kojų, bet ir nuo kėdės nukristi. Laima Lavastė – žurnalistė! Ir dar ryža – ak, kaip netikėta! Kaip ir daugelis charizmatiškų žurnalisčių imasi plunksnos ir neretai šmaikščios, prisimenant Dalios Jazukevičiūtės ir kitas „prie žurnalistikos“ linkusios moterėlės. Šiaip į akis labai krenta „Mes. Lietuviai“ knygos viršelio antroji pusė, kur persistengia koneveikdama save, net pavadindama save „Pabaisa“ – tas pats ir knygos dedikacijoje. Žinoma, tai pakankamai brutalus humoras ir kartu galbūt apsauginis kremas – supraskit, durniai lietuviai, man visiškai nusišvilpt, ką manote apie mane ir mano rašliavą. Taip, mums, lietuviams, dažnai trūksta saviironijos, gal visai ir nieko, kad Laimutė taip ėmė ir padarė...

 

Laima Lavaste

Patirties autorė turi, nes buvo išleidusi panašaus tipažo knygą apie suomius, bet šįkart autorė bandė perspjauti didžiausią bedugnę žemėje – LIE-TU-VĄ. Nežinau, ką apie mylimą šalį ir lietuvius būtų pasakęs Justinas Marcinkevičius, skaitydamas Lavaste‘s knygą, bet gal ir nereikia, tegu nesivarto karste, tegu sapnuoja miegančius milžinus. O šiaip knyga dvelkia laaaaaabai dideliu žurnalistiniu popsu. Neaiškus ir šio kūrinio žanras – vadovėlis ar anekdotų rinkinys? Man labiau tai buvo anekdotai, nei vadovėlis, ir vargu, ar pavadinime reikėjo naudoti „...Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“? Perskaičiau ir supratau, kad nieko neišmokau – čia mano bėda, kad pretenzingai žiūriu į knygos pavadinimą, kuris taip pat tėra tik užtiškęs sarkazmo prakaitas, mat, autorė, kaip įmanydama prakaituoja, stengdamasi iki pat pamatų aprėpti mūsų tautos genezę, kad pateiktų dozę nacionalinio sarkazmo porciją istoriniu pjūviu – pradedant nuo to, kaip susiformavo Lietuvos dirvonai, miškai ir baigiant tuo, kaip mes emigruojame ir nykstame. Tai bandymas šmaikščiai paaiškinti mūsų kvailas tradicijas, mūsų tautinį įvaizdį pasaulyje ir t.t. Kokie mes esame? Čia niekas nedvelkia aukštom frazėm, nėra filosofijos, netgi sakyčiau, kad visas knygos turinys yra labai tiesmukas, neretai kvailai buitiškas, noras pademonstruoti mus, lietuvius, bukais, kvailais – ne iš piktos valios, bet kad patys pamatytume save iš šono ir pasijuoktume. Pati autorė tikina, kad labiausiai ją įkvėpė internautų pasisakymai.

Manau, kad į tokią knygą nereikia žiūrėti įtariai, nes ji – pramoginė, labai tinka ilgose kelionėse, kuriose galima prasiblaškyti, gal net pakikenti. Norite kažko naujo sužinoti ar šiaip grožinio kūrinio su dvasios išmintimi – ši knyga, mano galva, netiks. Nemanau, kad ji turi ir išliekamos vertės. Apart savo žvilgsnio į mus pačius, neretai išgraibant tik pikantiškus dalykėlius, kaip ant tai galvažudžiai arba postringavimai apie kiaules ir kiaulieną, - na, man pasirodė šiek tiek davatkiški liudijimai be reikšmingų įžvalgų, bet kartu, reiktų pripažinti, kad buvo linksma paskaityti, o kartą net prunkštelėjau. Knygos puslapius lydi įstabiai stulbinančios fotografijos ir modeliai, kuriems pavydėtų Milano podiumai – drąsu, žavu ir svarbiausia – lietuviška.

Šiaip mėgstantys pasijuokti, kandų žodžį ir kandžius pastebėjimus, o svarbiausia, suprantantys netašytą ir toli gražu nelabai subtilų humorą, galėčiau parekomenduoti šią knygą. Manau, turėtų patikti. Aš ją suvalgiau taip, lyg skaityčiau ilgą paskutinį laikraščio puslapį, kur prie horoskopų randasi anekdotai ir trumpos bulvarinės – pikantiškos naujienos.

Kiek girdėjau, ateityje nusimato Laimos Lavaste‘s knyga apie... estus. Duok dieve p. Laimai šviesios plunksnos, nes lengva plunksna jau yra.

Jūsų Maištinga Siela