Tikra transeksualo Gwen (Edward) Araujo gyvenimo istorija

Sveiki,

Nutariau parašyti šį straipsniuką dėl to, kad mūsų spaudoje tiek mažai informacijos apie transeksualus, jų gyvenimus bei likimus. Mes, lietuviai, daugelis net neskiriame transvestito nuo transeksualo, nes esame linkę priskirti vienai ir tai pačiai „iškrypėlių padermei“. Bet gyvenimas mėgsta pokštus ir, deja, kartais labai liūdnus pokštus. Taip nutiko ir amerikietei Gven Arauho (Gwen Araujo) (1985-2002), kuri gimė berniuku, bet dalį gyvenimo nugyveno merginos kailyje.

Iš tikrųjų Gven Arauho gimė berniuku ir motina jam suteikė Edvardo (Edward) vardą, bet dar vaikystėje Edvardas smarkiai domėjosi mergaitiškais dalykais – rengėsi sesers suknelėmis, dažėsi mamos dažais, žaisdavo su moteriškais papuošalais. Edvardas buvo vyriausiasis sūnus trijų vaikų šeimoje, paliktas tėvo ir auginamas vienišos motinos. Motina ilgai neigė ir nenorėjo suprasti sūnaus transformacijų, ilgai nepriėmė fakto, jog jos sūnus jaučiasi ne savo kailyje ir turėjo gimti mergaite. Vaikščiojusi pas psichologus, moteris išsiaiškino, kad translytiškumas įgimtas dalykas, kurio nevalia palaužti, todėl pamažu susitaikė, kad jos sūnus turi tapti mergaite.

Augant Edvardas tapo Gven, jis nenustojo lankyti mokyklos, tačiau dėl neigiamos reakcijos iš mokyklos ir religingos lotynų šaknų turinčios šeimos jautėsi vienišas ir atstumtas, nors motina jį palaikė ir neleido likusiems vaikams iš jo tyčiotis. Gven pamažu ėmė moteriškėti, rengtis ir dažytis kaip mergina, todėl natūralu, kad ėmė sulaukti didelio dėmesio iš aplinkinių vaikinų. Ji net buvo užmezgusi romaną su heteroseksualiu vyru, kuris net neįtarė, kad Gven yra transeksualas, tačiau, įsikišus Gven motinai ir pasakius tiesą, vyrukas nutraukė santykius su mergina. Tai buvo didelis smūgis Gven, nes ji nesijautė visavertis žmogus ir vis dažniau galvodavo apie hormonų terapiją ir lyties pakeitimą.

2002 metais, kai Gven jau buvo 17 metų, įvyko didžiulė tragedija. Motina iš paskutiniųjų spaudė, kad ji pabaigtų mokyklą, tačiau Gven kamavosi, ji ilgėjosi prarasto draugo. Galiausiai vieną vakarą ji sutiko apsilankyti vakarėlyje, į kurį pakvietė jos pažįstama, tačiau ji nežinojo, jog uždaras vakarėlis pasibaigs jos pačios mirtimi. Vakarėlyje keturi vyrukai įsitempė Gven į vonios kambarį ir ten per prievartą išsiaiškino, jog ji turi vyriškas genitalijas. To pakako, kad vaikinai imtų ne tik iš jos tyčiotis, bet ir naudoti smurtą. Vyrukai ją mušė, spardė, įžeidinėjo, o galiausiai ją ėmė smaugti virve ir trankyti garaže atrastu kastuvu. Medicininė ekspertizė vėliau patvirtins, kad Gven mirė nuo smaugimo ir smūgių per galvą. Po žmogžudystės vaikinai suvyniojo Gven kūną ir pikapu nuvežė į užmiestį, kur Siera Nevados kalnuose užkasė palaikus...

Gwen Araujo (1985-2002)

Teismas skriaudikams skyrė antrojo laipsnio žmogžudystės statusą, bet nepriskyrė neapykantos nusikaltimo, leisdamas lyg tyčia suprasti, kad neva Gven dėl savo kitoniškumo pati išprovokavo sau mirtį. Įdomu dar ir tai, kad teismo metu tariamai paaiškėjo, kad du iš skriaudikų neva turėjo intymių santykių su Gven.

Po Gven mirties motina nenustojo kalbėti apie dukrą (taip, būtent apie dukrą, ne sūnų) ir įkūrė Gwen Araujo memorialinį fondą transeksualumo klausimais šviesti mokyklas. Aišku, laidojimo dieną vyko nemaži protestai, ypatingai krikščionių pasaulio atstovų, bet tai nesutrukdė motinai toliau siekti gerovės transeksualams.

Išties ši tikra istorija pamokanti ir primena filmą „Malda už Bobį“ (2009). Tiesa, Gven Arauhai atminti lenkų režisierė Agnieszka Holland, žinoma iš tokių filmų kaip „Europa, Europa!“ (1990), „Paslaptingas sodas“ (1993), „Visiškas užtemimas“ (1995), „Kopijuojant Bethoveną“ (2007) ir „Tamsoje“ (2011), 2006 metais pristatė biografinę dramą pavadinimų „Mergina kaip aš: Gven Arauhos istorija“ (A girl like me: the Gwen Araujo story). Gal tai ne geriausias režisierės darbas, tačiau pati istorija daugiau ar mažiau sukrečianti.

Gven Arauho stoja šalia Metju Šepardo (Matthew Shepard) (1976 – 1998), kuris buvo nužudytas dėl savo netradicinės seksualinės orientacijos. Keista, kai žmonės tampa didvyriais per savo kraują ir paskutinį atodūsį, kad apie juos būtų nors truputį kalbama pagarbiau. Atsiranda tokių, kurie nesibodi šmeižti, nė nepažinoję mirusiųjų teigia, jog tai jie viską išprovokavo ir neva, tokia jų prigimtis – „kabinėtis prie normalių žmonių“. Tik teismo ekspertizės rodo visai ką kitą, - jog tai „normalūs žmonės“ labiau linkę persekioti ir žudyti homoseksualus ir transeksualus.

Matthew Shepard (1976-1998)

Gyvenimiškas paradoksas, tačiau galbūt mūsų mažuose Lietuvos miesteliuose vyksta analogiški dalykai. Kas dabar žino, bet kol nepripažinsime įvairovės ir nepriimsime pasaulio ir žmonių tokių, kokie jie gimė, tol turėsime baimės, kad į mus pačius ir į mūsų artimuosius yra nukreiptos virvės ir kastuvai. Nereikia daug. Užtenka tik nepagrįsto įtarimo.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Džindžer ir Roza" (Džindžer ir Rauzė) / "Ginger & Rosa"

Sveiki,

Stebint sesučių Dakotos ir Elle Fanning karjerą, neįmanoma nežiūrėti naujausius jų vaidmenis. Britų režisierė Sally Potter į naująjį savo filmą pasikvietė talentingąją Elle Fanning, kuri jau turėjo patirties nekomerciniame kine ir dirbo su S. Coppola filme „Kažkur tarp ten ir čia“ bei komerciniuose filmuose. Apskritai dabar manau, kad šis Ellės vaidmuo kol kas yra stipriausias darbas jos jaunoje ir ryškioje karjeroje. Tokio vaidmens turėtų pavydėti ir jos vyresnioji sesuo Dakota, pastarosios nauji vaidmenys tuoj užplūs į kino rinką, - to labai laukiu.

Na, o filmas „Džindžer ir Roza“ (kitur galima kaip „Džindžer ir Rauzė“) (Ginger and Rose) (2012) yra neabejotinai vykęs filmas, pasakojimas apie Šaltojo karo laikotarpio vidutinės klasės amerikiečių šeimą ir dvi drauges – Džindžer ir Rose, kurios buvo nuo pat kūdikystės neišskiriamos, kol tarp jų šeimų nekilo toks pats Šaltasis karas, koks esti pasaulyje. Maištingos merginos bando įsipinti į įvairius judėjimus, kurie pasisako už taiką pasaulyje, tačiau Sovietų Sąjunga jau ruošia per Kubą torpedas į JAV, todėl visur kyla baimė, kad vyks trečiasis pasaulinis karas. Tuo pačiu metu ima vystytis seksualinė revoliucija ir gėlių vaikų karta, kurią bando numalšinti vyriausybė. Tai gan slogus laikotarpis, kuriame dvi merginos išsiskiria amžiams, kadangi viena iš jų pastoja nuo draugės tėvo... Dvisluoksnė drama – pasaulinė tragedija ir šeimų draugystės griūtis, kuri subtiliai nufilmuota gan šaltomis šiaurietiškomis spalvomis. Puikus operatoriaus darbas, įdomus aptakus siužetas, pilnas keistų ir baugių nuojautų, bet nemistifikuotas, o išlaikęs realizmo įspūdį. Man tai buvo gražus vizualus kūrinys.

Žinoma, filme pasirodo puikioji Elle Fanning, kurios būvimas buvo fantastiško kalibro. „Ryžos“ labai jaunos merginos amplua jai ypatingai tiko! Filme pasirodo ir kylanti žvaigždė Alice Englert Rozos vaidmenyje. Abi merginos nuveikė puikų darbą ir sukūrė skęstančios merginų draugystės įspūdį, kuriam paprasčiausio staigaus atleidimo neužtenka. Pakankamai realistiška drama leidžia mėgautis 1962-ųjų laikotarpiu, Šaltojo karo nuotaikomis, muzika bei persipynusiais greta gyvenančių šeimų likimais. Mano galva, ši juosta pakankamai stipri, įtaigi ir įdomi. Jau vien ko vertas aktorių darbas! Rekomenduoju gurmanams.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Monstras" / "Monster"

Sveiki,

Prieš maždaug šešerius metus pirmą kartą pamačiau filmą „Monstras“ (Monster) (2003), kuris man tada padarė neišdildomą įspūdį, tačiau, metams bėgant ir plečiant suvokimą apie kiną, nutariau kai kuriuos labai seniai matytus filmus pakartoti, tai šis filmas buvo vienas iš tų, kuriuos troškau pamatyti šviežiomis akimis. Žinoma, seansas vyko taip pat įtemptai, kaip ir kažkada, kai dar nebuvau labai „užsirovęs“ ant kino.

Na, pasakojimas apie gatvės prostitutę Aileen Wournos tapo tikra legenda! Tai biografinė drama apie Aileen Wournos, kuri yra laikoma pirmąja serijine žudike moterimi Amerikoje. 2002 metais, po 12 metų kalėjimo, jai buvo įvykdyta egzekucija ir suleista mirtina dozė nuodų. Aileen buvo kaltinama 6 vyrų nužudymu, moteris kaltę prisiėmė. Po metų pasirodė dokumentinis filmas apie jos „žygius“ ir „darbą“, kuriame moteris kalbinama prieš egzekuciją ir teismo metu. Tais pačiais metais pasirodė ir šis vaidybinis filmas, kur pagrindinį vaidmenį atliko gražuolė Charlize Theron. Aktorė už šį vaidmenį gavo aukščiausios prabos pripažinimą – „Oskarą“. Lesbietė prostitutė ir jos meilės ir sunkaus gyvenimo istorija išties šokiruoja. Netgi žiūrint filmą po daugel metų. Tiesą sakant, Charlize Theron, mano galva, sukūrė vieną iš neabejotinai verčiausių ne tik savo vaidmenų, bet ir vaidmenų, kuris tikrai vertas „Oskaro“, o juk būna, kada aktoriams skiriamas šis apdovanojimas, bet nežinoma už ką. Taip buvo ir šiais metais, kai šį apdovanojimą pelnė J. Lawrence.

Tikroji Aileen Wournos

Charlize Theron A. Wournos vaidmenyje.

Biografinė drama suręsta itin apgalvotai. Aktorės grimas ir persikūnijimas į A. Wournos yra toks stulbinamai panašus, kad pažiūrėjus tikros nusikaltėlės vaizdo įrašus ir filmo medžiagą, galima tik stebėtis, stebėtis ir dar kartą stebėtis visu nuveiktu darbu! Charlize Theron ir Christina Ricci nudirbo nepakartojamą darbą, o pats filmas žiba aukščiausia praba, nors iš Lietuvos apžvalgininkų nemažai pylos sulaukė dėl savo tamsumo ir niūrumo, kuris lieka po filmo seanso. Taip, filmas ne apie Pelenę virtusią princese, - juk tai biografinė drama! Aileen‘os atsisakė motina, tėvas nusižudė, o sulaukusi 9 metų mokykloje už pinigus teikdavo seksualines paslaugas, kad galėtų prasimaitinti. Galiausiai ji glaudėsi pas senelį, kuris ją mušdavo ir tvirkindavo, 15 metų susilaukė nuo senelio draugo-prievartautojo vaiką, kurį atidavė kitų globai, kad pati galėtų dirbti greitkelio prostitute. Moteris tvirtina, kad visus vyru ji nužudė gindamasi, nes jie visi bandė ją išprievartauti, tačiau filme pamatysime šiek tiek kitokį variantą.

Mano galva, tai vienas iš tų nuostabių gyvenimiškų slogių filmų, kuriuos verta pažiūrėti. Aišku, tie, kurie tikisi lengvos dramelės su garsiomis aktorėmis, tam teks apsigauti per visą pilvą. Juosta kur kas vertesnė. Nežinau, kaip kitiems, bet man patinka žiūrėti stipriai egzaltuoto gyvenimo dramas, ypatingai kai esu nusiminęs, jos man pakelia ūpą ir priverčia užvesti optimizmo motorą, - juk nėra jau taip blogai, kaip toms moterims iš pvz. filmo „Monstras“. Nors filmas ir „jėginis“, tačiau filmo pabaiga galėjo būti labiau išvystyta, norėjosi didesnio emocinio sprogimo, galgi net pačios egzekucijos momento, kuri buvo praleistas, kad filmas visiškai paralyžiuotų nervus, tačiau režisierė Patty Jenkins to kažkodėl atsisakė, pasirinkdama švelnesnį variantą. Ko mes negalėjome pamatyti L. Von Treiro filme „Šokėja tamsoje“, kur su pasimėgavimu rodoma egzekucija.

Taip, tai vienas įsimintiniausių biografinių dramų, kuri nepaliks abejingo daugelio. Tai tik skonio reikalas, kas patį žiūrovą jaudina, o mane jaudina patys purviniausi dalykai – seksas, prostitutės, lesbietės, žudynės, sunkus gyvenimas. Juokauju, bet kartu tame ir yra dalis tiesos. Tai tikrai nenuobodi ir neeilinė biografija, kuri gal net perspjauna visą atsibodusią tiradą apie Drąsių Kedį.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.3

Anonsas (Trailer)

Tikroji Aileen Wournos prieš egzekucijos išvakarėse:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dramblys" / "Elephant"

Sveiki visi,

Pagaliau pamačiau Amerikiečio režisieriaus Gus Van Sant filmą „Dramblys“ (Elephant) (2003), kuris kadaise nuskynė tarptautinio Kanų kino festivalio apdovanojimą – Auksinę Palmės Šakelę. Gus Van Sant labiau žinomas iš puskomercinių juostų – „Milkas“, „Psychas“, „Gerasis Vilas Hantingas“ ir kt. Jo dabar „Dramblys“ yra nekomercinio pobūdžio drama apie žiaurias skerdynes vienoje iš JAV mokyklų apie 1999 metais. Nors daugelis lietuvių labiau mėgsta komerciškesnį filmą „Pykšt-pokšt, tu negyvas!“ (2002), bet, mano galva, „Dramblys“ perspjauna pastarąjį režisūrinės meistrystės ir savitumo niuansais.

Žinoma, filmas gali kai kuriuos šokiruoti, tačiau, man mačius estų filmą „Klasė“ ir tą patį vizualiai nelabai įdomų „Pykšt-pokšt, tu negyvas“, jau ši tema atrodo šiek tiek emocionaliai išsisėmusi ir nebe tokia įdomi, tačiau filmo stiprioji pusė yra ne faktas, kad atstumti klasės draugais įsiveržia į mokyklą ir išskerdžia savo engėjus, bet vizualizacijos pateikimu. Filmas tarsi dokumentinis pasivaikščiojimas po mokinių kasdienybę, kuri kur kas realesnė ir natūralesnė nei daugelyje filmų. Žinoma, „Dramblys“ vengia suduoti stiprius emocinius smūgius, - čia patyčios labai subtilios, girdimos už sienos, bet jos personažas ne mažiau baisesnės nei suspardymas už mokyklos kampo. Filmas neanalizuoja ir nedetalizuoja poelgių, neieško gilių priežasčių, o koncentruojasi į paskutines įvykio minutes, kryžmina mokinių likimus mokyklos koridoriuose, seka jų įkandin, parodo troškimus, šviesiąsias puses, jų problemas, tačiau nesikiša ir nesigilina į jų kasdienybę ir priešistorę. Tai pusiau nuojautų drama, jog tuojau viskas sprogs ir kai kurių gyvenimai pasikeis visiems laikams. Mokinių žiaurumas nepateisinamas ir nesuprantamas šiame filme, bet visos priežastys yra nujaučiamos ir paliekamos už kadro. Kai kam filmas gali pasirodyti sausokas, perdėm netgi nuobodokas, - kur 50 minučių vien tik pasisveikinimai ir nereikšmingi pokalbiai, banalybės, bet kokie jie svarbūs, kai žinai, jog gyventi tau skirta 10-5 minutės...

Neblogas filmas, nenustebinęs savo tematika ir medžiaga, tačiau pateikęs novatorišką operatoriaus žvilgsnį į skerdynes, kurios gali būti labai ramios.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Lietinga diena arba kai viskas savoje vietoje

Sveiki,

Šiandien atsibudau ir ilgai nesikėliau iš lovos. Saulė nešvietė, lojo šuo, ir supratau, kad daugiau nebeužmigsiu. Tai pirmas rytas po daugelio, kai nepuolė musės ir nereikėjo paslėpti po antklode nuogų rankų, o visais kitais rytais jos mane dubasindavo, nervuodavo ir visaip kitaip vesdavo iš proto savo zvimbimu, kutenimais ir strakaliojimais. Nedraugauju su musėmis. Su uodais tuo labiau. Tiesą sakant, negaliu jų pakęsti.

Šiandien visą dieną lyja ir dėl to esu labai patenkintas. Nors ir vėsoka, bet vis tiek patenkintas. Kai lyja, jaučiuosi saugus, nes suprantu, kad sėdėti namuose yra gerai, nes nieko neprarasiu, niekur neprivalau vykti, nieko pamatyti, - juk lyja ir dėl to nesi įsipareigojęs skubančiam laikui ir nesi priklausomas nuo įspūdžių. Rašau sau atsiliepimus apie kiną, maukiu kavą ir jaučiuosi gerai.

Laukia neperskaityta knyga, nepabaigtas tapyti paveikslas ir dar vienas puodelis kavos. Kai lyja, mėgstu kavą. Ir arbatą mėgstu. Aš daug ką mėgstu ir, manau, tai yra mano labai gera savybė. Bet labai nemėgstu, kai ryte pažadina musė ar įkanda uodo patelė. Labai nemėgstu. Bet ką padarysi. Jei Didysis Sprogimas būtų pakrypęs kita linkme, gal uodų ir musių neturėtume? Kas žino, nemoku skaityti akašų kronikų, negaliu pamatyti daugiavarianačių realybių ir Visatų, bet man patinka ši Visata, kurioje randuosi, arba manau, kad randuosi. Esu ja patenkintas. Nemanau, kad būčiau patenkintas, kada žinočiau, jog paralelinėje Visatoje viskas kur kas geriau ir ten nėra nei musių, nei uodų. Kaip ir žinios apie Norvegiją ar JAV, - sako, ten kur kas geriau gyventi, todėl čia, kur esu, jau nebėra taip gera. Bet ar tikrai? Jei įsivaizduoju, kad nėra horizonto ir kitų šalių, tai jaučiu, kad esu savo vietoje. Pačioje geriausioje vietoje. Kas, kad su musėmis, bet bent jau su neperskaityta knyga, nepabaigtu savo paveikslu ir neišgertu kavos puodeliu.  

Jūsų Maištinga Siela

Dar viena gera žinia kino gebėjams - nauja laida apie kiną "Kinfo"!

Sveiki, kino mėgėjai,

Dar viena gera žinia kinomanams, kino maniakams, kino gerbėjams, puoselėtojams, besidomintiems kinu, besižavintiems, besapnuojantiems ir visaip kitaip žingeidumo ištroškusiems žiūrovams dar viena gera žinia! Jau rašiau prieš keletą mėnesių, o gal ir dar seniau, kad į TV ekranus sugrįžta „Snobo kinas“ (Snobo naktis), o štai dabar LRT mus nustebino nauja laida skirta kinui, kuri vadinasi „KINFO“.

Pamenu, gal prieš 15 metų, o gal ir daugiau, per LNK rodėsi tokia laida „Holivudas“, kuri pasakodavo apie kiną ir kino naujienas, tačiau ši laida išnyko ir praktiškai vien LRT beveik tik pateikdavo per televiziją kino šiokias tokias naujienas. Smagu, kad nuo liepos 3 dienos į televiziją grįžta nors kiek išsamesnė laida apie kiną ir jo retrospektyvas. Nors jau senoki veikia tinklapis apie kiną www.kinfo.lt , kuris mano akimis pasakoja tas pačias naujienas, kurios patalpinamos į Delfi ar kur kitur, tad pasigedau platesnio spektro, kokį mums dažniausiai (gaila, kad retai – tik keturiskart į metus) pasiūlo žurnalas ir portalas „Kinas“. Taigi, bent iš laidos tikiuosi ne vien tik „pabarstukų“, kuriuos prabėgomis galime pasiskaityti Delfyje ar kur kitur, bet ir įdomių reportažų apie režisierius, aktorius, kurie užgriebtų visą kūrėjų karjerą, neaplenkiant ir įdomybių iš senojo kino... Tokia bent laida žada būti, o kokia išeis – pamatysime.

Smagu ir tai, kad neturintiems TV ar nesuspėjusiems pasižiūrėti laidos, bus galima laidų įrašus pamatyti LRT puslapyje. Tad nusimato šioks toks nušvitimas apie kiną, labai tikiuosi, kad jis bus įdomus, platus, kokybiškas, - kuo neretai LRT laidos ir pasižymi.

Naujos laidos „Kinfo“ vedėja išrinkta jauna ir ambicinga aktorė Justė Zinkevičiūtė. Ši laida bus rodoma kiekvieną trečiadienį per LRT 22:30h.  Sėkmės, kinomanams!

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kovos klubas" / "Fight Club"

Sveiki, kino mėgėjai,

Jau nebežinau, kiek metų verčiausi pažiūrėti filmą „Kovos klubas“ (Fight Club) (1999), kol pagaliau pažiūrėjau. Žinojau, kad tai bus geras filmas, bet nežinojau siužeto, o smurtiniams filmams taip pat reikia pasiruošti psichologiškai. Aišku, „Kovos klubas“ nėra toks jau smurtinis, kokio tikėjausi, tačiau vyriško brutalumo jam netrūksta! Patiko, žinoma, kad patiko, o kaip galėjo būti kitaip? Manau, filmas drąsiai įeis į istoriją ir taps kino klasika. Nepriekaištingas režisūrinis darbas, o ką jau besakyti apie stebuklingą operatoriaus darbą. Stiprus filmas su stipriu scenarijumi, kuris man atrodė šiek tiek Tarantiniškai nenormalus, bet, kaip ir paaiškėjo iš viso filmo, tai labiau ne kičo ir farso koketavimas, o kelionė po žmogaus pasąmonę, prisodrintą psichinių anomalijų. Jeigu toks būtų pasaulis (o gal ir yra – galime ginčytis), tai chaosui įsiplieksti tereiktų tik mažos kibirkšties. Nenuostabu, kad šiuo filmu labai džiaugiasi ir jam simpatizuoja ne tik gero kino mėgėjai, bet ir ištisi atlantinių silkių psichinių nukrypimų turintys žmogėnai, kurie tik ir dūsaują stebėdami vaistų prisirijusius Edward Norton ir Helena Bonham Carter personažus, o kas žino, galgi šis filmas kai kam taip sujaukė protelį, kad net ėmėsi panašiai gyventi, - nesakykit, juk būna visokiausių bepročių, netgi tokių, kurie pasijaučia „Betmeno“ herojais ir ima šaudyti į žiūrovus kino salėje.

Taip, galima sakyti, kad filme mažai pozityvumo ir tai tikrai tamsus, juodas filmas, galgi net savotiškai slogus, bet kad talentingai suręstas, to neužginčysi. Yra dėl ko leipti ir suleipti. Visų pirma – aktoriai. Jau kokia nuostabi man čia pasirodė beprotiškoji Helena Bonham Carter, kad belieka tik iškelti taukuotą nykštį, - šaunuolė, jai labai tinka visokiausios beprotės vaidmenukai, įskaitant ir „Todo Svynio“ bandelių kepėją ir iš Azkabano ištrūkusią Hario Poterio blogąją raganą bei „Vargdienių“ sukčiuvienę. Čia išvystame ir Edward Nortono, pasak kitų, niekada nevaidinantį bloguose filmuose ir, sakyčiau, beveik galima sutikti su šiais pasakymais, nors jis man savo stotu ir nėra itin simpatingas, ko nepasakysi apie irisą Brad Pitt‘ą, kuriam buvo patikėtas antras pagal „gerumą“ vaidmuo, - jis buvo ypatingai atsipalaidavęs, lyg terliotųsi su „Ponas ir Ponia Smitai“ vaidmeniu. Be viso šito – įdomus siužetas, visuomenės pavergimo ir valdymo mechanizmas, kuris įgyja „Kovos klubo“ metaforišką pavadinimą. Kiek gali protauti žmogus, kas jo gyvenime yra tikra, o kas sukurta? Išties, daug minčių keliantis filmas, kuriame saulės labai mažai, tačiau nuo to istorija netampa blogesnė.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 8.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pakilęs iš pelenų" / "Cinderella Man"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Pakilęs iš pelenų“ (Cinderella Man) (2005). Tai amerikiečio režisieriaus Ron Howard biografinė drama apie garsų tarpukario amerikiečių boksininką James Braddock. „Nuostabaus proto“ režisierius ir vėl į savo filmą pasikviečia vieną ryškiausių Holivudo aktorių Russell‘ą Crowe ir sukuria pakankamai įtaigią dramą, dėl kurios verta padūsauti jautresniems žiūrovams. Nors R. Crowe žinomas kaip temperamentingas ir aikštingas aktorius, kuris nebijo keiktis ir spjauti į akis režisieriams, nebijodamas prarasti vaidmens, tačiau jo būvimas filmuose tampa magišku pasimėgavimu. Ne iš kelmo spirtas australas prisipažino viename iš interviu, kad būtent šis vaidmuo kol kas yra pats mėgstamiausių jo karjeroje, na, žinoma, dėl jo turėjęs ne vieną traumą ir net iki tokio lygio, kad prireikė operacijos. Štai jo kolegė Renee Zellweger, kuri šiuo metu daro sėkmingą karjeros pertrauką, prisipažino perskaičiusi net 200 meilės boksininko ir jo žmonos laiškų ir uoliai mokinosi Nju Džersio išskirtinės tarmės...

Aktorių pasiaukojimams nebuvo galo ir tai matyti per visą filmą. Žinote, filmas išties drebina širdį, ypatingai žiūrint, kaip žmogus niekinamai priklausomas nuo šalies ekonomikas ir kiek jis daug gali aukotis dėl savo šeimos. Sunkoka matyti Amerikos ekonomikos depresijos laikus, kada vaikai auga puspadžiu, o nevalgęs vyras ir dar su sulūžusia ranka kimba į juodžiausius darbus. Nepaisant sunkaus gyvenimo vaizdų, manau, kad filmas pernelyg romantizuotas, jis galėjo be skrupulų vaizduoti tikruosius depresijos padarinius, nes būtent ši situacija „užaugino“ vieną talentingiausių boksininkų pasaulyje. Praktiškai iš neįmanomo padaryta įmanoma, ir dabar galvoju, kad nesu sportinių dramų mėgėjas, tačiau šis filmas, ypatingai dėl savo istorinio konteksto, man labai tiko ir patiko. Gražiai nufilmuotas, jautrus, nors ir su romantiniais prieskoniais, daugelio tikrai nepaliks neabejingo, o štai man net vieną kitą ašarą išspaudė. Sunkus žmogaus gyvenimas ir jo socialinė padėtis visada jaudins žiūrovą tiek dokumentiniuose, tiek vaidybiniuose filmuose, o „Pakilęs iš pelenų“ yra viena iš tų juostų, kuri prikaustys prie ekrano ir nepaleis tiek rimtesnio kino mėgėjus, tiek paprastus žiūrovus.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Žymios aktorės (moterys) gimusios po vėžio zodiako ženklu

Sveiki, 

Toliau tęsiu garsiausių aktorių pristatymą pagal zodiako ženklus. Šiuo metu saulė keliauja vėžio ženklu ir noriu jums pristatyti pačias garsiausias aktores gimusias po vėžio ženklu. Ką bendro turi šios aktorės, manau, kiekvienas iš jūsų suras panašumus ir skirtumus pamatę jų vaidmenis ir darbus. Gal vėžiai ne tokie jau ir pasyvūs ir šeimyniški, kaip teigia astrologiniai aprašai? O gal turite ir mėgstamiausią aktorę iš šio būrio? A? Pasižiūrėkime:

 

Lizzy Caplan

 

Becki Newton

 

Berenice Bejo

 

Brigitte Nielsen

 

Claire Holt

 

Debbie Harry (Blonde)

 

Diane Kruger

 

Edie Falco

 

Elsa Pataky

 

Eva Green

 

Felicia Day

 

Gina Lollobrigida

 

Gloria Stuart

 

Jane Lynch

 

Jessica Simpson

 

 Janet Leigh

 

Kathy Bates

 

Charlotte Gainsbourg

 

Lindsay Lohan

 

Meryl Streep

 

Michelle Rodriguez

 

Pamela Anderson

 

Selena Gomez

 

Shirley Knight

 

Sofia Vergara

 

Sophia Bush

 

Liv Tyler

Jūsų Maištinga Siela

Žymūs aktoriai (vyrai) gimę po vėžio zodiako ženklu

Sveiki, 

Toliau tęsiu garsiausių aktorių pristatymą pagal zodiako ženklus. Šiuo metu saulė keliauja vėžio ženklu ir noriu jums pristatyti pačius garsiausius aktorius gimusius po vėžio ženklu. Ką bendro turi šie aktoriai, manau, kiekvienas iš jūsų suras panašumus ir skirtumus pamatę jų vaidmenis ir darbus. Gal vėžiai ne tokie jau ir pasyvūs ir šeimyniški, kaip teigia astrologiniai aprašai? A? Koks jūsų mėgstamiausias aktorius? Pasižiūrėkime:

 

John Cusack

 

Sam Claflin

 

Benedict Cumberbatch

 

Brian Austin Green

 

Bruce Campbell

 

Chris O'Donnell

 

Chris Cooper

 

David Henrie

 

Vin Diesel

 

Donald Sutherland

 

Forest Whitaker

 

Gale Harold

 

Harrison Ford

 

Ken Jeong

 

Kevin Bacon

 

Michael Weatherly

 

Michael Struhlbarg

 

Milo Ventimiglia

 

Patrick Stewart

 

Robert Knepper

 

Robin Williams

 

Sylvester Stallone

 

Taylor Kinney

 

David Hasselhoff

 

Tom Hanks

 

Tom Cruise

 

Will Ferrel

 

Willem Dafoe

Jūsų Maištinga Siela